Šiandien turbūt retas paklaustas nežinotų, kas yra gintaras ir kaip atrodo iš jo gaminami aksesuarai. Tačiau, ar daugelis žino, priežastis, dėl kurių gintaras yra nešiojamas? Mokslininkai skaičiuoja, jog gintaro atsiradimui iš spygliuočių sakų buvo reikalingi 50 mln. metų.
Su gintaru laidojo mirusius
Šis faktas tik patvirtina, kad gintaras žmonijai yra jau nuo seno pažįstamas, tačiau, bėgant amžiams, įvyko nemažai pasikeitimų – retkarčiais gintaras buvo pamirštas, jo ypatinga galia palikta nuošaly, o kartais vėl pradėtas vertinti.
Gintaro dirbiniai yra apipinti ilga istorine praeitimi. Kad gintaras – tai mineralas, turintis ypatingų galių, pirmą kartą pastebėjo gydytojas Hipokratas 460-377 m. pr. Kr. Netrukus atsirado ir daugiau fizikų, alchemikų, kurie taip pat įžvelgė, jog gintaras gali turėti gydomųjų savybių. Dėl šios priežasties Senovės Romoje gintariniai amuletai buvo nešiojami ne tik kaip apsauga karo metu, bet ir sargas nuo ligų ir beprotybės.
Senovės graikai ir romėnai itin vertino gintarą, kūrė papuošalus, ypatingus žiedus, kuriuose vaizdavo moterų galvas, amūrų motyvus bei gintarą praminė „Šiaurės auksu“. Pavyzdžiui, Romoje mažą gintaro statulėlę buvo įmanoma išmainyti į stiprų, sveiką vergą. Lietuvoje pirmieji – neolito laikotarpio – gintaro aksesuarai buvo įvairūs karoliai, sagutės, gyvūnų bei žmonių figūrėlės, kurios galėjo tarnauti kaip amuletai.
Dažniausiai to meto dirbiniai buvo dailinami taškeliais, suraižomi į segmentus, kurie simbolizavo pasaulio sampratą. Be to, neolito laikotarpio viduryje gintaras atliko svarbų vaidmenį mainuose su Rytų Europa į kitas prekes.
Iš II a. vidurio atėjusi tradicija mirusiuosius laidoti su gintaro dirbiniais, turinčiais apsauginę, simbolinę prasmę, tęsėsi ligi pat akmens amžiaus pabaigos.
Vėliau (V-XII a.) gintarą pradėta naudoti magijos, gydymo ir dekoravimo tikslais. Jis buvo derinamas su emalio ir stiklo karoliukais, naudojamas karolių vėrimui, moterų nuometų puošybai. Ankstyvaisiais viduramžiais iš gintaro buvo gaminami kryželiai, rožiniai; jis daugiausiai naudotas utilitariniams religiniams aksesuarams. Taip pat tikėta, kad gintaras gydo geltą – esą gelsvas jo atspalvis gali ištraukti iš kūno ligą, pageltimą.
Sovietmečiu išpopuliarėjo segės
Antrojo pasaulinio karo metais, daugiausia Vokietijoje, gintaro vėriniai buvo dedami vaikams, siekiant sumažinti dygstančių dantukų skausmą ir stiprinti augančius dantis. Tuo metu Lietuvoje buvo stengiamasi gintarą šlifuoti brangakmenio formos, o viduje inkliuzą turintis gintaras, laikytas neatitinkančiu standartų.
Sovietiniais laikais ir toliau bandyta keisti gintaro spalvą, formą, malti į dulkes, lydyti ir gautą masę pilti į formeles. Taip būdavo gaminamos vabalų, klumpių bei vyšnių segės, kurios tuo periodu buvo itin populiarios. Yra žinoma, jog to meto auklės mėgo vaikščioti su gintariniais karoliais, tikėdamos, kad jie saugo tiek jas, tiek ir vaikus nuo ligų.
Tačiau nuo 1957 m. skulptoriaus Felikso Daukanto dėka, pradėtos vertinti tokios gintaro savybės, kaip vaiskumas, besimainantys atspalviai, daugiasluoksniškumas. Dar vėliau juvelyras Kazimieras Simanonis pasiūlė gintaro aksesuarus laikyti prabangos, reprezentacijos papuošalais, kuriais ponios dabindavosi ypatingomis progomis. Net yra teigiama, kad senoviniai gintaro dirbiniai – tai įmantrūs meno kūriniai, kuriuos naudojo aukštu materialiniu bei dvasiniu kultūriniu lygiu pasižymėję žmonės. Tad net nekyla abejonių, jog gintaro istorinė praeitis ilga ir vingiuota.
Kaip nešiojame šiandien?
Dabar gintaras išgyvena naują atgimimo laikotarpį. Juvelyrai ir aksesuarų kūrėjai metai iš metų atranda vis daugiau šio mineralo panaudojimo būdų, kurie itin vilioja pirkėjus. Paklausta, kokie gintaro dirbiniai yra populiariausi, didmeninės gintaro juvelyrikos pardavimais užsiimanti, įmonės „Amber Heart“ savininkė Dovilė Rekašė pasakoja, kad paskutiniu metu labai paklausios yra juodo gintaro apyrankės ir vėriniai.
„Tokius aksesuarus ypač mėgsta jaunimas“, – nurodo D. Rekašė.
Ji prideda, kad dažnai gintaro dirbiniai yra derinami su lietuviška atributika ar Lietuvos trispalve. Madingos ir raudono siūlo apyrankės su gintaru. Jas perkantys tiki, kad aksesuaras apsaugo nuo nelaimių, blogos energijos, piktos akies nužiūrėjimo, o Baltijos gintaras pritraukia sėkmę, meilę, sveikatą ir klestėjimą.
D. Rekašė sako, jog vyresnių žmonių požiūris į gintaro aksesuarus visgi šiek tiek kitoks. Jie teikia pirmenybę klasikiniams modeliams, labai vertina karališkąjį – baltąjį – gintarą. Vyresnio amžiaus pirkėjams svarbu įsigyti vienetinį ir unikalų dirbinį, pavyzdžiui, dekoruotą sidabro detalėmis, perlais, turkiu, ametistu. Baltijos gintaro prekyba užsiimanti moteris tikina, kad kolekcionieriai ypatingai vertina retesnius mėlyno, žalio, balto atspalvio gintaro gabalėlius arba viduje turinčius inkliuzą.
Padeda ir vaikams
Pašnekovė kelis kartus akcentuoja, kad gintaras iki šiol yra neatsiejama lietuvybės dalis. D. Rekašė, minėdama ir kitus gintaro aksesuarus, tokius kaip raktų, veidrodėlio pakabukai, įvardija, kad juos įsigyjama tikintis apsaugos ir sėkmės. O papildydama savo atsakymą apie gintaro dirbinius, kurie itin vilioja pirkėjus, didmeninkė pamini gintarines apyrankes ir vėrinius ant kaklo, skirtus vaikams.
Vyresni žmonės gintaru puošiasi ne tik dėl grožio, bet ir dėl, kad tiki, jog Baltijos gintaras lengvina, gydo širdies ir skydliaukės negalavimus, sąnarių skausmus. Tiesa, tai - tik pačių žmonių nuomonė, moksliškai gintaro papuošalų įtaka sveikatai nėra įrodyta, apie tai nekalba ir gydytojai.
D. Rekašė pasidalija ir naujomis gintaro panaudojimo tendencijomis, kuomet šunims ir katėms antkakliai yra gaminami iš gintaro.
Taigi akivaizdu, jog bėgant metams žmonių požiūris į gintarą, kaip aksesuarą, kito. Gilioje praeityje jis laikytas neatsiejamu sėkmės simboliu, sveikatos šaltiniu, svarbia mainų dalimi.
O šiandieną Baltijos gintaras atgimsta visais išskirtiniais atspalviais. Žmonės, ir jauni, ir vyresni, jį lig šiolei nešioja kaip aksesuarą, atranda dar daugiau jo panaudojimo būdų ir skatina tikėti, jog gintaro aksesuarų kasdienybėje išvysime vis daugiau ir daugiau.