Mada – tvarumo ir ekologijos problema
Norint pagaminti vienerius džinsus pramonininkai sunaudoja apie 8000 litrų vandens nuo pluošto jiems auginimo iki galutinio produkto ir jo priežiūros. Tiek vandens vienas žmogus išgeria per septynerius metus. Kai šie džinsai yra išmetami, jie prisijungia prie daugybės tonų tekstilės gaminių, kasmet patenkančių į sąvartynus Lietuvoje. Todėl mada – viena iš didžiausių šių dienų tvarumo ir ekologijos problemų, rašoma pranešime spaudai.
„Apie tvarią madą visuomenėje kalbama vis daugiau, tačiau žmonėms dažnai susidaro įspūdis, jog draugiškas aplinkai garderobas reikalauja kardinalių pokyčių ir visiško gyvenimo būdo pakeitimo. Tai yra mitas – norint prisijungti prie tvarios mados judėjimo, pradėti reikia nuo savo rūbų spintos“, – teigia G. Navickaitė. Ji teikia spintos redagavimo paslaugas, moko klientus priimti atsakingus sprendimus atnaujinant savo spintos turinį ir lavina praktinius garderobo formavimo įgūdžius.
Pritaikykite rūbus savo gyvenimo būdui ir išmokite... norėti mažiau
Gerūta noriai pasidalija keletu patarimų, kaip išvengti situacijos, kai dar geras rūbas keliauja į sąvartyną ar pinigai išleidžiami, o apsirengti vis tiek nėra ką. Ji pataria prieš apsiperkant įvertinti savo poreikius, amžių, darbo pobūdį, laisvalaikio praleidimo būdus. Parduotuvėse gražių rūbų pasirinkimas platus, tačiau svarbu atsakyti į klausimą: ar aš šį drabužį tikrai dėvėsiu?
„Nepulkite pirkti gražios vakarinės suknelės iš naujausios kolekcijos, jei neturite progų jai apsivilkti. Pasvarstykite, ar dažnai lankotės šventėse ar išeinate vakare į miestą. Jei ypatingų švenčių netolimoje ateityje nenusimato, ši suknelė jūsų spintoje tik užims vietą ir „rinks“ dulkes. Nepamirškite, jog parduotuvėje gražiausiais rūbais galite žavėtis, juos išsimatuoti, jų net nenusipirkus“, – sako G. Navickaitė.
Pirkite rūbus atsakingai
Tvari mada neprivalo būti brangi ir nebūtinai reikalauja daug išlaidų. Kuriant atsakingą garderobą, naujus rūbus galite pirkti ir greitos mados parduotuvėse. Svarbiausia – sąmoningai pirkti tai, ko reikia. Atkreipkite dėmesį į perkamo drabužio kokybę, įvertinkite jo ilgaamžiškumą ir paskirtį jūsų spintoje. Neišlaidaudami galite apsipirkti ir dėvėtų drabužių parduotuvėse – tai dar gamtai draugiškesnis variantas.
„Mane džiugina, jog pakartotinis vartojimas vis populiarėja, ypač tarp jaunimo. Dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rasti išskirtinių daiktų ir taip prikelti drabužį antram gyvenimui“, – pasakoja prekės ženklo steigėja.
Susitvarkykite savo spintą
Dar vienas svarbus atsakingo garderobo kūrėjos patarimas: išimkite iš spintos visus rūbus ir pakabinkite atgal tik tuos, kuriuos iš tikrųjų dėvite, šalia liks nedėvimų rūbų krūva – tai krūva jūsų pinigų, laiko ir energijos. Gerūta sako, jog žmonės savo spintose dažnai laiko rūbus, keliančius sentimentus, pavyzdžiui, vestuvinę suknelę, močiutės numegztą megztinį ar sijoną, su kuriuo ėjo į pirmąjį pasimatymą. Su šiais rūbais nebūtina atsisveikinti, tačiau jiems reikia surasti kitą vietą jūsų namuose. Tokiu būdu ne tik atlaisvinsite kelias savo spintos lentynas, bet ir pamatysite, kiek ir kokių rūbų iš tikrųjų turite, atsikratysite nenešiojamų ir taip palengvinsite sau rytus – nuo šiol savo mėgstamiausios palaidinės nereikės ieškoti rūbais apkrautose lentynose.
Atsikratykite rūbų atsakingai
Nenešiojamus rūbus žmonės dažnai išmeta į tekstilės konteinerį, tačiau reikia suvokti, jog tik apie 30 proc. tekstilės gaminių yra perdirbami, o visi kiti nukeliauja į šiukšlyną. Nepamirškite, kad nenešiojamus rūbus galite lengvai parduoti arba padovanoti pasinaudoję specialiomis interneto svetainėmis. Taip pat galite pasikviesti savo draugus ir surengti spintos tvarkymo vakarėlį – tai proga ne tik surasti jūsų drabužiams naujus namus, bet ir šauniai praleisti laiką.
Šiais patarimais besidalijanti ir spintos redagavimo paslaugas teikianti Gerūta nori ne tik užsidirbti iš savo teikiamų paslaugų, bet ir keisti požiūrį į rūbų vartojimą, ugdyti naują įprotį pirkti atsakingai, mokyti atrodyti gražiai darant kuo mažesnį poveikį aplinkai. Tokie verslai vadinami socialiniais, jų kūrėjai paprastai kuria vertę ne tik sau, bet ir savo aplinkai – bendruomenėms, tam tikroms visuomenės grupėms.
Gerūtos atstovaujamas prekės ženklas yra vienas iš 9 „Luminor“ banko ir nevyriausybinės organizacijos „Geri norai LT“ organizuojamo projekto „Poveikio laboratorija“ dalyvių. Jo metu organizacijos mokosi valdyti ir stiprinti savo verslo socialinį poveikį. Šešis mėnesius trunkantis projektas – gera galimybė įmonėms išmokti įvertinti, kokią naudą jų plėtojamas verslas atneša visuomenei. Vasarą projekto dalyviams rengiamos individualios mentorystės sesijos, o rudenį visą projektą vainikuos renginys, kuriame dalyviai investuotojams pristatinės savo idėjas. Jo nugalėtojui „Luminor“ bankas skirs 3000 eurų prizą, skirtą toliau plėtoti savo socialinį verslą.