Drabužinės valdovai – švarkai
„Esu švarkų žmogus“, – šypteli S. Rudytė, vilkėdama ryškiai rožinį švarką. Nuo mokyklos laikų eleganciją pamilusi mergina dabar gali drąsiai teigti, kad būtent šio apdaro variacijų jos spintoje yra daugiausia.
„Kai niekam niekada mokykloje apranga nerūpėdavo, aš atvarydavau su kostiumu. Pas mane buvo toks mažos, stiprios moters įvaizdis: norėdavosi į pasaulį tokią energiją skleisti“, – tikina S. Rudytė.
Mokyklos vadovybė nebuvo sužavėta merginos saviraiškos forma – savitą stilių neretai tekdavo demonstruoti direktorės kabinete.
„Mane visada kviesdavo rašyti pasiaiškinimus, nes niekuomet nenešiojau uniformos, nors uniformoje irgi buvo švarkas, bet man tas švarkas nepatiko. Aš tokia, žinai, prieš sistemą varydavau“, – prisimindama žaismingą paauglystę juokiasi S. Rudytė.
Kritikos jaunai merginai pažerdavo ir šeimos nariai, tačiau nei artimųjų žodžiai, nei pasiaiškinimo raštai mokykloje nesugebėjo išardyti kruopščiai puoselėto stiliaus pojūčio, priešingai, paskatino siekti stilistės karjeros.
„Mano tėvai rengiasi labai paprastai, komfortiškai – viskas apie funkcionalumą. Sulaukdavau tikrai daug kritikos iš šeimos, o dabar aš juos kritikuoju“, – juokauja mergina.
Drabužiai S. Rudytei virto vidinės ramybės ir pasitikėjimo savimi sergėtojais, kurie pritildo neigiamų minčių sūkurį bei visuomet įkvepia stiprybės.
„Mane drabužiai gydydavo – tiesiog pasijusdavau geriau, kai kažkaip apsirengdavau. Jie man leisdavo nepasiduoti, per daug neliūdėti ir aš vėl atgaudavau pasitikėjimą savimi, galėdavau drąsiai eiti toliau“, – atrastu sielos vaistu džiaugiasi S. Rudytė.
„Perliukai“ slepiasi už banalybių
Prekybos centrų parduotuvėse, kurios yra orientuotos į masinę drabužių gamybą, mergina lankosi itin retai. „Ten viskas matyta ir neįdomu. Aš noriu išvengti to jausmo, kuomet eini gatve ir dar penkiasdešimt žmonių turi tą patį švarkelį“, – savo sprendimą paaiškina S. Rudytė.
Merginai aktualu saugoti ne tik savo autentiškumą, bet ir planetą. Prieš įsigydama naują pirkinį, jaunoji stilistė pamąsto apie jo išliekamąją vertę, kokybės bei kainos santykį ir ekologinę naudą pasauliui. Būtent dėl to didžioji dalis jos spintos turinio atkeliauja iš antrų rankų: internetinių – „Etsy depop“, „Vinted“ – ir fizinių dėvėtų drabužių parduotuvių.
Vis tik vintažiniais apdarais viliojančią „Humana“ mergina siūlo aplenkti. Šiose parduotuvėse savita spalva arba dizainu išsiskiriantys radiniai naujus namus pirkėjų rankose atranda ženkliai greičiau nei įprastose dėvėtų drabužių prekybos vietose.
„Ten visi viską išgraibsto. Aš einu ten, kur yra paprastesni drabužiai, nes ten renkasi žmonės, kurie neieško įdomesnės konstrukcijos rūbo“, – apsipirkimo strategiją atskleidžia S. Rudytė ir priduria nuolat ieškanti naujų vietų, kuriose unikalių drabužių eiliniai pirkėjai net nepastebi.
Nors merginos spintoje galima atrasti prekių nuo 3 iki 600 eurų, ji yra įsitikinusi, jog finansinė padėtis nekliudo žmogui kurti stilingą drabužinę.
„Nereikia galvoti, kad negali apsirengti stilingai, jeigu neturi pinigų – čia yra didžiausia nesąmonė“, – akcentuoja S. Rudytė.
Spintos kapsulės magija
Žmonėms, kurie dažnai susiduria su nežinojimo, ką apsirengti, problema, S. Rudytė siūlo sprendimą – spintos kapsulę. Kitaip tariant, būsimos dienos įvaizdį rinktis iš jau paruoštų drabužių derinių.
„Kai gražiai ir taisyklingai pasidarai tokią savo spintos kapsulę, kokios nori, kuri priverčia tave jaustis gerai, pasitikinčiai savimi, tuomet yra labai lengva apsirengti – net ir tada, kai labai anksti atsikeli ir esi susiraukęs“, – įsitikinusi mergina.
Asmeninė S. Rudytės spintos kapsulė griežtų taisyklių neturi: joje palikta erdvė kūrybinei laisvei bei eksperimentams.
„Iš tikrųjų ji labai visokia: neturiu vieno stiliaus. Yra ir gatvės stiliaus, ir labai daug klasikos – visiška maišalynė, bet pakankamai įvaizdžiais sustyguota, todėl aš ten nepasimetu. Iš kitos pusės, kartais specialiai noriu maišyti dalykus – taip maišyti, kaip net negalima“, – sako stilistė.
Vis tik sportinių batų jos spintoje, greičiausiai, nerasite. Mergina pripažįsta, kad praktinė aprangos funkcija jai visiškai neaktuali: drabužiai, jos nuomone, pirmiausia turi suteikti teigiamą emociją.
„Kartais tikrai einu kaip išprotėjusi, bet man svarbiau, kaip aš galvoje jaučiuosi. Jeigu jaučiuosi mažiau patogiai, bet pasitikiu savimi trisdešimt kartų daugiau, visada eisiu apsirengusi nepatogiai. Greičiausiai taip ir vaikštau visada – pusiau nepatogiai“, – juokiasi S. Rudytė.
Įsibėgėjant rudens sezonui, S. Rudytė savo spintą norėtų papildyti kokybiškais ir ilgaamžiais auliniais batais ant kulno, alpakos vilnos paltu bei močiutės rankų darbo megztiniu.
Vilnius – atgaiva stiliaus išsiilgusioms akims
Viešėdama kituose Europos miestuose S. Rudytė pastebėjo vietinių gyventojų tendenciją į savo aprangą įdėti mažiau pastangų – net mados sostine tituluojamo Paryžiaus gatvės nublanksta prieš vilniečių stiliaus pojūtį.
„Vilniuje pasivaikštai po senamiestį ir, atrodo, beveik visi stilingi, o eidamas mados sostinėje galvoji – Dieve, jie visi kaip iš lovos išlipę. Kadangi didesniuose miestuose visiems mažiau rūpi, manau, kad žmonės mažiau ir stengiasi“, – samprotauja mergina.
Vienintelė detalė, kurios S. Rudytė pasigenda sostinės gatvėmis šurmuliuojančių praeivių stiliuje, yra spalvos.
„Niekada negalvoju, kokias žmonės daro klaidas ir turbūt niekada iš šalies neteisčiau. Galbūt man norėtųsi matyti daugiau spalvos, nes spalvų derinimui nereikia didelio mokslo, pakankamai paprasta, tačiau vis tiek, atrodo, kad žmonės yra kuklūs, bet čia gal irgi ne visiems“, – mąsto S. Rudytė.
Ištikimai mados tendencijas socialiniuose tinkluose sekantis jaunimas, S. Rudytės akimis, pakliūva į spąstus, naikinančius individualumą. Norint išsaugoti savitą stilių, mergina siūlo nustoti žvelgti į socialinę erdvę kaip į neišsemiamą idėjų šaltinį.
„Tu gali pradėti per daug galvoti ne apie tai, koks tu iš tikrųjų esi ir kaip tu iš tikrųjų labiausiai nori save išreikšti, o apie tai, kas kažkam gražu – tai yra didžiausia klaida ir nesąmonė“, – apie socialinių medijų grėsmę įspėja S. Rudytė.
Apranga suteikia unikalią galimybę atspindėti savitą vidinį pasaulį, tad stiliaus receptas paprastas, sako S. Rudytė, drabužiai privalo padėti žmogui jaustis savimi.