„Išties didelė garbė gauti kvietimą surengti asmeninę parodą muzejaus erdvėje. Pasijutau įvertinta, nes supratau, kad tikrai turiu ką parodyti. Taip pat malonu būti pirmąja Lietuvos dizainere, kuriai Taikomosios dailės muziejus pasiūlė surengti tokią didelę, galima sakyti, retrospektyvinę kūrybos parodą, nes ekspozicijoje lankytojai išvys išsaugotus modelius nuo bakalauro studijų iki paskutiniais metais pristatytų kolekcijų. Parodoje taip pat integruota ir dalis spektakliams bei operoms kurtų kostiumų, taigi bus puiki proga juos pamatyti tiems, kurie galbūt nematė ant scenos. Nors, dėl pasiruošimo Londono mados savaitei, operos „Pulko dukra“ premjeros bei kolekcijos pristatymo Vilniuje, išeksponuoti kūrybą teko per ypač trumpą laiką, rezultatu esu išties patenkinta – ekspozicijai buvo specialiai suprojektuota erdvė, nupirkti manekenai, įrengtos pakylos, parengtos videoprojekcijos ir, apskritai, renesansinėje architektūroje sukurta speciali amfiteatrinė scenografija juodame fone. Džiaugiuosi, kad mano daugiau nei dešimties metų darbas įprasmintas būtent čia ir būtent taip. Man tai pati geriausia kalėdinė dovana“, – džiaugiasi drabužių dizainerė ir kostiumų dailininkė A. Kuzmickaitė.
Agnė Kuzmickaitė – įvairiapusiška kūrėja ir parodoje „Drugelio efektas“ lankytojų laukia šimtas modelių, tarp kurių ne tik dizainerės skiriamuoju bruožu tapusio drugelio modifikacijos – nors drugelio motyvas pasikartoja kiekvienoje kolekcijoje, dėl savo populiarumo jis tampa savotišku įrankiu įgyvendinti konceptualius, idėjai skirtus modelius, o teatrui skirti kostiumai yra puikus įrodymas, jog dizainerės kūrybinė vizija neapsiriboja tik drugelio transformacijomis. Dizainerė yra sukūrusi kostiumų daugiau nei dvidešimčiai spektaklių, bendradarbiavusi su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru, Oskaro Koršunovo teatru, Valstybiniu Vilniaus mažuoju teatru, Valstybiniu Jaunimo teatru, dirbo su O. Koršunovu, J. Vaitkumi, A. Areima ir kitais režisieriais. Teatro kostiumai jai ‒ atskiras pasaulis, kuriame į vieną visumą susilieja tekstas, vaizdas, judesys, siužetas ir į tą pasaulį ji žvelgia per meno istorijos bei kostiumo istorijos prizmę. Parodoje „Drugelio efektas“ demonstruojami kostiumai iš spektaklio „Hamletas“, operų „Žygimantas ir Barbora“ bei
„Ernani“ ir operetės „Šikšnosparnis“.
Vėliau renesanso tema, kaip improvizacija, atsikartoja ir kolekcijose apykaklių bei sijonų pavidalu. Apskritai, visos vienos ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos mados kūrėjų A. Kuzmickaitės kolekcijos turi savo skiriamąjį bruožą, raštą bei siluetą, nes meninė autorės individualybė remiasi kasdienybe ir išgyvenimų aktualijomis. Kasdieniai daiktai, patekę į A. Kuzmickaitės akiratį, iš įprastinių elementų virsta meno kūriniais. Pasikeičia proporcijos ir kontekstas, daiktai įgyja kitas dimensijas ir medžiagas, jie apgaubia kūnus, betarpiškai priartėdami prie jų ir paversdami žmogų siurrealistine ar popartine skulptūra. Kertinis įvykis – vaiko gimimas – paveikė ir pakeitė ne tik menininkės kasdienybę, bet ir jos kūrinius. Į elegantišką, subtilią, iki menkiausių detalių apgalvotą mados karaliją įsiveržė ryškios spalvos ir vaikiška grafika. Visa ši genezė labai aiškiai vizualizuojasi stebint parodos ekspoziciją, kurioje galima išvysti modelius pradedant pirmąja bakalauro kolekcija „Nuogi drabužiai“ ar jaunojo dizainerio prizu bei žymaus britų skulptoriaus Tonny Cragg statulėle apdovanota kolekcija „Shopaholic“ ir baigiant pastarųjų metų kolekcijomis skirtomis motinystei, savirealizacijai, tvarumui bei laikmečių sinergijai. Dizainerė seka mados tendencijas, tačiau aklai jų nesivaiko, taigi drabužiai išlieka aktualūs ne vieną sezoną – kūrėja vis sulaukia užklausų dėl ankstesnių kolekcijų drabužių, taigi kelis vertingus eksponatus parodai A. Kuzmickaitei teko skolintis iš klienčių.
Iki kitų metų vasario 14 d. veiksiančios parodos „Drugelio efektas“ pavadinimas kaip ir pirmą kartą ant drabužio 2010 metais nutūpęs ikoninis drugelio ženklas reiškia ne tik įvaizdžio detalę ar vizualinį elementą. Tai emocinis kolekcijų komponentas, priminimas apie grožio laikinumą ir tai, kad trapiausi dalykai gali būti labai galingi. A. Kuzmickaitė sukuria dalykus, kurie laikui bėgant įgauna vis didesnį poveikį – kaip drugelio sparnų mostas, sukeliantis žemės drebėjimą kitoje Žemės rutulio pusėje.