1987-aisiais gimęs Paulius sako, kad jam artima to laikmečio mada, o pomėgis lankytis dėvėtų drabužių parduotuvėse esą toks įsišaknijęs, kad į paprastų parduotuvių vitrinas jis net nepasuka galvos.
„Dėvėtų drabužių parduotuvėse nuo seno lankydavausi kone kasdien – man tai buvo tiesiog įdomu ir azartiška, be to, man patikdavo galimybė kasdien rengtis skirtingai. Niekada nelaikiau savęs dideliu madistu, neskaičiau straipsnių apie mados tendencijas, drabužių derinimą – viskas pavykdavo iš bendro suvokimo. Mano apranga – tai mano vidinio jausmo atspindys“, – DELFI Stiliui pasakojo P. Kondratavičius.
Nenuostabu, kad ilgainiui Pauliaus spinta „užsikimšo“, dalis drabužių morališkai paseno, tapo neįdomūs ir nereikalingi. Bet negi gerą daiktą šveisi lauk? Ypač, jei jis gali gyventi antrą, trečią ar ketvirtą gyvenimą su vis kitu šeimininku. Taip gimė ne tik Anoniminio Rūbaholiko personažas, bet ir naujas dėvėtų drabužių pardavimo verslas.
„Mano nuomone, žmonės, ypač jaunimas, galėtų rengtis išskirtiniau, jei tik suvoktų, kad drabužis gali turėti ne vieną gyvenimą ir ne vieną savininką“, – kalbėjo P. Kondratavičius, užsimojęs įnešti 90-ųjų draivo į mūsų modernią kasdienybę.
– Internetiniame butike „Rūbinė“ parduodate savo drabužius ar specialiai lankotės second-hand parduotuvėse tam, kad rastumėte lobių perpardavimui?
– Parduodu tiek savo drabužius, tiek pirktus specialiai pardavimui. Nuolat darau „ekskursijas“ po lietuviškuosius (ir ne tik) skudurynus. Lietuvoje dėvėtų drabužių kultūra išgyvena pakilimą – žmonės čia lankosi vis dažniau, o kainos kaip didėja, taip didėja, ypač Vilniuje.
Sostinėje galime rasti net neadekvačiai įkainotų dalykų. Pavyzdžiui, dėvėti „H&M“ marškinėliai kainuoja brangiau nei lygiai tokie patys nauji parduotuvėje. Esu ne kartą matęs panašių pavyzdžių.
– Kaip dažnai darote dėvėtų drabužių parduotuvių reidus?
– Į mėnesį – kelissyk. Aplankau ne tik Vilniaus, bet ir mažesnių miestų, provincijų parduotuves. Sostinėje sudėtingiau rasti gerų drabužių už adekvačią kainą. Ypač populiariuose tinkluose, tokiuose kaip „Humana“, „Pasaulio drabužiai“, „50 Cent Boutique“ – ten kainos yra didelės. O mažesnių miestų subtilybė ta, kad kainų neužkelsi, nes pragyvenimo lygis provincijoje žemesnis. Užkelsi kainą – neparduosi.
Nors dėvėtų drabužių parduotuvės ir nedirba mados ekspertai, bet kuo toliau, tuo labiau didėja pardavėjų sąmoningumas. Jie domisi prekių ženklais, įvertina drabužių kokybę ir pasidomi rinkos kainomis.
– Sukate link mažiau matomų, nedidelių vietinių parduotuvėlių?
– Kuo mažiau žinomas skudurynas, tuo jis įdomesnis ir tuo originalesnių daiktų gali rasti.
Didžiuosiuose dėvėtų drabužių tinkluose drabužiai yra labai panašūs, galbūt „Humana“ šiek tiek išsiskiria – ten didelis pasirinkimas nuo labai prasto, iki premium klasės drabužio.
„Pasaulio drabužiuose“ – arba nauji, arba geros kokybės greitosios mados drabužiai, todėl kainos yra didesnės. Įdomu ir tai, šiame dėvėtų drabužių tinkle galite rasti „Primark“ parduotuvės prekės ženklus „Atmosphere“, „Topman“. Mūsų dėvėtų drabužių parduotuvėse šie drabužiai ženkliai brangesni nei kad parduodami nauji užsienyje!
Jei norite išskirtinių drabužių, rinkitės kuo mažiau žinomas parduotuvėles. Galima rasti išties senų, tačiau labai gerai išsilaikiusių drabužių už juokingą kainą – tokį drabužį galima pavadinti net antikvariatu, kolekcionieriaus drabužiu. Jei esate užsienyje – nepasididžiuokite ir užsukite į vietinį skuduryną.
– Į second-hand parduotuves – per naują siuntą, ar išpardavimus?
– Verta apsilankyti ir per naują siuntą, ir per išpardavimą. Juk vienąsyk apsilankę galite rasti 30 gerų drabužių, o kitą – vos vieną, du. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai geras prekes išgraibsto kiti pirkėjai.
Be to, visada verta gražiai bendrauti su pardavėjomis, tai atsiperka. Pavyzdžiui, prieš naują siuntą galima susitarti, kad leistų pirmiesiems žvilgtelėti į prekes. O mažesniuose miesteliuose ir pasiderėti galima, ypač, jei perki daugiau drabužių.
– Lengva, mat, kai esate įgudęs. O kai nepratęs prie tokių drabužių paieškų?
– Šiame reikale reikia turėti kantrybės. Tarp gausybės drabužių išvysti tau tinkantį – patikėkite, yra ką veikti. Reikia turėti „akį“. Galima sakyti, kad šioje vietoje šiek tiek palengvinu žmonėms dalią – ypač tiems, kurie tiki, kad drabužis gali turėti ne vieną gyvenimą, prijaučia 90-ųjų madai.
Jei neturite konkretaus plano, ko ieškote, drabužių gausoje pasiklysti labai lengva. Labai pikta ir ant pardavėjų, kurie nori sutalpinti kuo daugiau drabužių į nedaug kvadratinių metrų. Bandai apžiūrėti drabužį, o jis taip susimalęs tarp pakabų ir kitų drabužių, nė neiškrapštysi.
Dar viena grubi pardavėjų klaida – keliais aukštais sukabinti drabužiai. Vieną eilę turi apžiūrėti pasilenkęs, kitą – pasistiebęs ir iškėlęs rankas. Greitai rankos nusvyra, ūpo nebelieka. Pardavėjai dažnai galvoja, kad suveiks pirk-parduok principas, bet mano supratimu, pirkėjui reikia ne tik gerų prekių, bet ir komforto.
– Ar vis dar susiduriate su požiūriu: „fu, dėvėtas, kaip nehigieniška!“. Anksčiau žmonės prisigalvodavo, neduok Dieve, įvairiomis ligomis susirgs nuo svetimų drabužių.
– Tokių žmonių visada buvo ir bus. Bet juk kavinėje valgome iš tų pačių lėkščių, iš kurių prieš kurį laiką valgė kitas žmogus. Troleibuse sėdame ant sėdynės, kurioje tik ką sėdėjo kažkas kitas.
Visi drabužiai dėvėtų drabužių parduotuvėse yra dezinfekuojami, o aš juos dar papildomai išplaunu, išlyginu. Todėl visi drabužiai „Rūbinėje“ yra tvarkingi ir švarūs.
– Turime ir virtualių second-handų, pavyzdžiui, populiari drabužių pardavimo platforma „Vinted“ ar net skelbimų portalai.
– Internetas – lyg didelis skudurynas. Skelbimuose galima rasti neblogų dalykų, bet reikia būti budriems, nes pardavėjai neretai užsikelia kainas.
Pavyzdžiui, „Ebay“ yra pora triukų, kaip galima įsigyti drabužių pigiau. Pavyzdžiui, vietoj „Lacoste“ įvedus „Lakoste“. Pardavėjas padaro gramatikos klaidą, aukciono principas nesuveikia ir tuomet daiktą gali įsigyti už mažą kainą. Ir tai – tik per pardavėjo klaidą. Tokių atvejų tikrai būna.
– Ar neplanuojate prasisukti ir su moteriškais drabužiais?
– Ne, manau, kad būtent vyriškų drabužių butiko konceptas yra mano išskirtinumas. Dėvėti drabužiai yra moterų reikalai, vyrų ten užsuka, palyginus, nedaug. Kantrybės reikia turėti... (Juokiasi). Be to, aš juk ne moteris, negaliu atrinkti joms drabužių. Nusimanau, kaip turi atrodyti vyriški rūbai, bet moteriški? Hmm, ne.
Vis dėlto, nesistebiu, kad 50 proc. mano pirkėjų yra moterys – jos perka ir sau (ypač padidinto dydžio drabužius), ir savo vaikinams, draugams. Jau nekalbant apie teminius vakarėlius!
– Pasidalinkite keliais patarimais su DELFI Stilius skaitytojais. Kaip išsirinkti gerą, kokybišką daiktą ir sutaupyti laiko?
– Visų pirma, apsispręskite, kokių drabužių jums reikia. Norite marškinių? Tiesiu taikymu jų ir ieškokite. Antra, tiksliai žinokite, koks jūsų dydis. Būna vyrų, kurie galvoja, kad nešioja L dydį, nors iš tiesų yra standartinis M. Trečia, taupant laiką, ieškokite tik tokių drabužių, kurių spalvos jums prie širdies.
Taip pat žiūrėkite, kad drabužis būtų tvarkingas: apžiūrėkite pažastis, ar šios nėra pageltusios, ar nėra skylių, nėra prairusių siūlių. Juk jei drabužis atsirado second-hande, tikėtina, turi defektų.
Netingėkite pasimatuoti rūbą – būna drabužių, kurie ant pakabos atrodo puikiai, bet užsidėjus atrodo tarsi prasto pasiuvimo maišas. Tai ypač aktualu kalbant apie 80-ųjų ir 90-ųjų madą, nes tuo metu buvo madingi prailgintų pečių modeliai, kurių linija baigdavosi kone ties alkūnės. Toks pasiuvimas jums gali visai netikti.
– Kiek pinigų išleisti dėvėtų drabužių parduotuvėje – jau truputį nepadoru?
– Kiekvieną drabužį reikėtų vertinti atskirai. Kad ir kaip paviršutiniškai skambėtų, reikia atkreipti dėmesį į prekės ženklą – dažniausiai jis ir sąlygoja kainą. Pavyzdžiui, įspūdingos „Adidas Originals“ linijos. Jei esate šio prekės ženklo fanas, o drabužis yra geros kokybės, galima nepagailėti ir didesnės sumos.
Na, o už greitosios mados marškinėlius („Zara“, „H&M“, „Atmosphere“) nereikėtų mokėti daugiau nei 8-10 eurų. Už švarkelį, tarkime, ne daugiau 15 Eur. Iš esmės, už drabužį dėvėtų drabužių parduotuvėje maksimaliai reikėtų pakloti 30 eurų. Bet įvertinkite savo biudžetą. Normaliam rūbaholikui galbūt ir pusę algos ant drabužių palikti nėra gaila. (Juokiasi.)