Šių metų didžiausio mados renginio pajūryje veidu tapo mados žurnalo „L‘Officiel“ vykdomasis redaktorius, analitikas, tinklaraščio „Bomberis“ autorius Arnoldas Remeika. Savo gimtajame uostamiestyje jis žada surengti mados forumą, tema „Atgal į praeitį“, rašoma pranešime spaudai.
– Arnoldai, kodėl svarbu tiek mados pasaulio atstovams, tiek jos mėgėjams atsigręžti į praeitį?
– Mada, kaip ir daugelis kultūrinių fenomenų, daug įkvėpimo semiasi būtent praeityje. Juk ne veltui kalbama, kad viskas, kas galėjo būti sukurta madoje, jau ir yra sukurta, o visa kita yra tik interpretacijos. Be to, visi esame girdėję apie mados cikliškumą – juk praeina kažkiek metų, ir į madą sugrįžta tai, ką jau matėme ir net patys dėvėjome, ir tai dėsninga. Pavyzdžiui, šį rudenį itin madingi džiunglių plėšrūnų kailio raštai – tigras, leopardas, o juk jie jau buvo be galo populiarūs būtent devintajame praėjusios amžiaus dešimtmetyje, kuris sutapo su tokių mados namų kaip „Versace“ ir pirmųjų pasaulio istorijoje supermodelių aukso amžiumi.
Apskritai, šiomis dienomis kalbant apie madą neįmanoma nekalbėti apie praeitį, ir šią diskusiją galima pasukti net keliomis kryptimis. Šiandien visas mados pasaulis atsigręžęs į vadinamąją Naująją Europą – t. y. buvusią sovietinio bloko valstybes ir kitas kaimynines valstybes, kadaise patekusias po komunistų įtaka. Juk Vakarai tik pradeda mus atrasti – jiems įdomu viskas, ypač mūsų praeitis, kuri buvo nuo likusio pasaulio saugoma geležine uždanga.
Todėl šiandien pasaulio podiumus užkariauja dizaineriai iš mūsų kraštų – gruzinas Demna Gvasalia, kuris dabar yra ir garsiųjų mados namų „Balenciaga“ kūrybos vadovas, rusas Gosha Rubchinsky, ir lenkės MSBHV. Visi jie pasauliui gerokai sutirštinę spalvas rodo tai, koks kadaise buvo mūsų jaunimas, – Paryžiaus mados savaitėje podiumu žygiuoja modeliai sportiniais kostiumais, skustomis galvomis, išaugtais džinsais, grandinėmis ant kaklo, rankose jie nešasi languotus prekeivių krepšius, kurie mums asocijuojasi tik su liūdnu laikotarpiu, kai įdomesnio rūbo ieškojome Gariūnų turguje...
Tačiau forumas – ne tik apie tai. Jo metu kalbėsime ir apie upcycling judėjimą, kai naujam gyvenimui prikeliami nebenaudojami drabužiai, daiktai ir net pastatai, kas tampa ypač aktualu vis spartėjančio vartojimo akivaizdoje. Taip pat nagrinėsime, kodėl į praeitį gręžiasi bei ją komunikacijoje vis labiau naudoja ir didieji pasaulio mados ženklai – kodėl mes noriai perkame tai, kas mums kelia kažkokius prisiminimus, ir kaip apskritai veikia vadinamasis nostalgijos marketingas.
– Kuo būtent Lietuva įdomi pasaulio mados kūrėjams?
– Džiaugiuosi, kad į forumą pavyko prisikviesti agentūros „Fashion Bloc“ įkūrėją Ievą Zubavičiūtę, kuri šiuo metu su šeima gyvena Londone ir ten padeda mūsų regiono dizaineriams atrasti tiek Didžiąją Britaniją, tiek likusią Europą. Ieva papasakos, kaip mes atrodome iš vienos svarbiausių pasaulio mados sostinių bokštų, ką darome gerai, ko mums trūksta ir ką galėtume daryti kitaip, norėdami savo darbais sudominti užsienį.
Pats kelerius metus dirbau su viena talentingiausių Lietuvos mados kūrėjų – Julija Janus, kurios komandoje buvau atsakingas būtent už tarptautinę plėtrą. Teko aplankyti visas keturias mados sostines: Paryžių, Milaną, Niujorką ir Londoną, daugelį kitų madai svarbių taškų, susipažinti su daugeliu mados pramonės senbuvių, gauti daug grįžtamojo ryšio apie rodytas Julijos kolekcijas.
Susidomėjimas lydėjo visur – esame įdomūs, nes esame nematyti, su savo ypatinga autentika, juk daugelį metų mada virė savo sultyse, daugelis dabar madai svarbių regionų tiesiog tylėjo kaip miegantys ugnikalniai.
O tada sprogo – Rytų Europa, Japonija, Lotynų Amerika! Be abejo, konkurencija tarp naujokų yra didžiulė, sėkmę lemia ne tik tai, ką kuri, bet ir tai, kaip sugebi apie tai papasakoti, kiek tie kūriniai kainuoja, kokia jų kokybė, galų gale tokie veiksniai kaip tinkamų laiku tinkamoje vietoje sutikti žmonės.
– Kuo mados kūrėjams bus įdomu ir naudinga sudalyvauti festivalio forume ir mados savaitėje?
– Dalyvauti forume kviečiu ne tik mados kūrėjus, bet ir mados aistruolius – žmones, kurie domisi mada, o galbūt tik pradeda atrasti įspūdingą mados pasaulį. Forumo tikslas – ne mokyti, bet suteikti koncentruotos informacijos, kurią paruoš žinomi mados specialistai. Dizaineriams skirti mokymai taip pat vyks, tik savaitę anksčiau, ir jų turinys bus subalansuotas būtent mados profesionalams, kurie nori efektyviau valdyti savo verslą, būti sėkmingi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Mūsų tikslas – sudominti žmones mada, padėti ją suprasti, parodyti, kad ji nėra tuščia ir paviršutiniška. Priešingai – ji yra sudėtinga ir labai įdomi. Juk kiekvienas rengiamės drabužiais, bet juk įdomu sužinoti, kaip tie drabužiai patenka į mūsų spintas ir kodėl perkame būtent tai, ką perkame, tiesa?
– Nors tema dvelkia praeitimi, neabejotinai visada svarbu aptarti mados ateitį. Kokios šio rudens-žiemos tendencijos? Pafantazuokite, kaip rengsimės po 100 metų?
– Be abejo, praeitis neatsiejama nuo ateities, nes analizuodami praeitį kuriame savo ateitį. Ne veltui mados pramonėje dirba ištisi būriai mados analitikų ir tendencijų prognozuotojų, kurie būtent tai ir daro. Jie pasaulyje vykstančius ekonominius, politinius, socialinius, gamtinius procesus, vadinamąsias makrotendencijas, nuskaito ir paverčia mikrotendencijomis, t. y. tuo, ką matome parduotuvių vitrinose. Būtent apie tai forume kalbės mados analitikė, pirmojo Lietuvoje mados tinklaraščio „Spintos guru“ autorė Deimantė Bulbenkaitė, kuri, beje, taip pat kilusi iš Klaipėdos.
Kalbant apie ateitį, nedrįstu net pagalvoti, kaip viskas atrodys po šimtmečio, nes pasaulis lekia į priekį pašėlusiu greičiu, per pastarąjį dešimtmetį atsitiko tokia milžiniška pažanga, kuri perspjauna visą praėjusį šimtmetį kartu paėmus.
Tai itin matoma madoje – iš grybienos ir voratinklio gaminami audiniai, kurti sukneles padedantys fizikai ir architektai, elektroninių parduotuvių lankytojų akies judesius analizuojantis algoritmas, vėliau pateikiantis išsamią ataskaitą, ties kuriais produktais akis stabteli dažniausiai. Jau nekalbant apie dirbtinio intelekto technologijas, padedančias akimirksniu nustatyti, kur galiu įsigyti patikusius praeivio batus. Užtenka juos nufotografuoti ir įkelti į aplikaciją tam, kad telefono ekrane pamatytumėte tuos pačius arba visus panašius batus su nuorodomis, kur juos galima nusipirkti. Šiame kontekste 3D spausdintuvai jau atrodo pasenęs reikalas...
– Pasaulyje sparčiai plinta „zero waste“ idėjos, kurios paliečia ir žmonių suvokimą apie drabužių vartojimą. Ar pats esate sąmoningas vartotojas?
– Kažkada apie tai nė nesusimąstydavau – vos gavęs pirmąjį atlyginimą dienraštyje „Klaipėda“, kur anksčiau dirbau, viską iki paskutinio lito išleidau rūbams ir batams. Ir antrąjį, ir trečiąjį... Suvokimas apie sąmoningesnį vartojimą atėjo prieš gerą dešimtmetį, kai apskritai susirūpinau savimi ir savo aplinka. Mečiau rūkyti, ėmiau pirkti nedaug, bet tik geros kokybės, ilgiau tarnausiančius daiktus.
Šiomis dienomis pasaulinis mados prekių vartojimas pasiekė milžiniškas, net gąsdinančias apsukas, o ir vartojimas stipriai išsigimęs – nusipirktą daiktą vidutiniškai užsidedame vos septynis kartus. Todėl nori nenori prieš kiekvieną pirkimą pagalvoju, ar man tikrai reikia šios daikto.
Neseniai sprendžiau dilemą: patiko dveji juodos spalvos, bet labai skirtingų atspalvių ir audinio faktūrų marškiniai. Anksčiau būčiau pirkęs abu ir nesukęs sau galvos, bet labai kankinausi, kol išsirinkau tik vienus. Nesu pavyzdingas vartotojas, kartais ką nors, ypač kvepalus, nusiperku impulsyviai, bet apie vartojimą visada galvoju, net jeigu tas galvojimas būna su kaltės prieskoniu ką tik įsigijus ką nors ne visai gyvybiškai reikalinga. Tačiau šventuoju neapsimesiu – turiu ir aš spintoje nė karto nedėvėtų daiktų...
– Kaip dažnai jūs apsiperkate ir kaip tai vyksta? Kaip elgiatės su nunešiotais ar moraliai pasenusiais drabužiais?
– Esu iš tų, kurie gali susigundyti ir itin brangiu daiktu garsaus dizainerio parduotuvėje, ir kelis eurus kainuojančiu „vintage“ daiktu iš „Humanos“. Visus šiuos daiktus galiu harmoningai derinti tarpusavyje, nesivaikau mados, kuriu asmeninį stilių. Pastaruoju metu apskritai turiu nedaug laiko sau – dirbu su įdomiais projektais, jie atima visą laiką, kuris tiesiog pralekia. Daugiau nei metus nesugebu išnaudoti dovanų gautų kuponų...
Galėčiau pirkti internetu, bet tai darau itin retai, – man svarbu daiktą pasimatuoti, įsitikinti, kad jo tinkama kokybė. Esu atidus vartotojas, todėl kruopščiai, labai kruopščiai renkuosi ką perku, ir man svarbi pati pirkimo patirtis.
Kas dėl pasenusių drabužių – tiesiog išskalbiu, sudedu į maišą ir nunešu prie šiukšlių konteinerio. Anądien mačiau vieną benamį su savo kuprine, dar anksčiau vienas dantis fontane valėsi su mano batais. Jeigu daiktas beveik nedėvėtas, visada pasiūlau draugui.