Tad nutarėme apsilankyti ir pažiūrėti, ką ten galima įsigyti. Pačiame miesto centre radome minėtą drabužių butiką. Jame prekiaujama tik lietuvių kūrėjų autorių darbais, itališkomis interjero detalėmis ir kvapais namams.
„Fairy House“ butiko savininkė Sigita Stagienė prasitarė, kad jų klientės ieško kitokių daiktų nei galima rasti prekybos centruose. „Tai sau gali leisti didesnes pajamas turintys žmonės“, – sakė S. Stagienė.
Anot jos, parduotuvėje besilankančios klientės yra intelektualios, vidutinio amžiaus, dirbančios ir užsidirbančios moterys, turinčios šeimą, pomėgių, mėgstančios savo darbą ir besidžiaugiančios gyvenimu. Pagal tai parinktas prekių asortimento stilius. „Tokios klientės nori vartoti mažiau ir ieško kokybės, idėjos, koncepcijos savo aprangoje, įvaizdyje. Tai – miesto šviesuliai“, – pasakojo parduotuvėje besisukiojanti Sigita.
Klientų galėtų būti daugiau
Moteris džiaugėsi, kad turi pastovų klienčių ratą, tačiau jų galėtų būti ir daugiau. Ir nors pirkėjų būrį stengiasi plėsti, tai nėra lengva užduotis, mat miestas nėra klestintis, be to – mažai jaunimo.
Prieš trejus metus duris atvėrusi parduotuvė buvo vienintelė tokia Panevėžyje, kurioje prekiaujama tik lietuvių dizainerių kūriniais. Tačiau pastaruoju metu panašių butikų atsirado ne tik šiame mieste, bet ir aplinkiniuose, mažesniuose miesteliuose. „Klientams yra įdomios tokios vietos“, – tikino butiko savininkė.
Sigita kruopščiai renkasi prekinių ženklų vardus į savo butiką, tačiau ne visus juos lengvai įsileidžia – nenori, kad ši vieta primintų išparduotuvę. Jai svarbu grožis, išskirtinės prekės, bet ne jų kiekis
„Dizaineriai nori būti gerbiami, vertinami, kad jų daiktai būtų matomi, siūlomi, su meile parduodami. Tuo pačiu reikia girdėti klientų norus, ieškoti, ko jie geidžia“, – subtilybes aiškino pašnekovė, mieste sukūrusi savotišką pirkėjų bendruomenę.
Sigitos įkurtas butikas – ne tik įprasta parduotuvė. Čia organizuojami mados renginiai, kviečiami kūrėjai, dizaineriai, pirkėjai. Tokių susitikimų metu siūlomos naujos prekės, kurių nepasikuklina įsigyti nuolatinės klientės.
Panevėžyje – pilkų atspalvių mėgėjos
Pasak parduotuvės savininkės, ryškios spalvos butike – nepaklausios. Čia dominuoja žemės, tikrosios spalvos, pasteliniai tonai, atspalviai. „Pastebėjus lietuvių autorių darbus, matyti, kad vyrauja universalios, lengviau pritaikomos, neutralios spalvos. Nes vis dėlto šiuos drabužius perka moterys ne žurnalo viršelio fotosesijai, o kad tiktų ir darbe, ir koncerte ar verslo susitikime. Svarbu, kad tą patį kostiumėlį kelis kartus galėtų vilkėti“, – tikino Sigita.
Ir nors klientės kartais prasitaria apie norą turėti ryškesnių drabužių, jos pasimatuoja, pakabina ir grįžta prie pilkos, mėlynos, pelenų rožės spalvų. „Akį traukiančių spalvų prisibijo, tačiau puošiasi drąsesniais, masyvesniais aksesuarais“, – teigė parduotuvės savininkė. Taigi, ryškiaspalviai daiktai parduotuvėje užsilieka ilgiau.
Kainos – šimtais
Suknelių kainos butike varijuoja nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų. Tuo tarpu paltai – iki 600 eurų. Brangiauisi – iš lanos vilnos ir kašmyro. Kalbėdama apie kainas, S. Stagienė aiškino, kad kaina neapibrėžia tik stiliaus. Ją sudaro ir audiniai, jų sudėtis, pasiuvimas. Tad brangesni drabužiai – turintys vilnos, kašmyro, šilko, tuo tarpu pigesni – sintetiniai audiniai. „Sintetika kokybiška, patvari, gražiai krentanti, bet pigesnė“, – kalbėjo Sigita.
S. Stagienė neslėpė, kad yra ir tokių klienčių, kurios klausia, kiek tam tikrų drabužių jau parduota. Anot jos, taip moterys mėgina apsisaugoti nuo nemalonios situacijos – viešumoje jos nenori sutikti kitos moters, vilkinčios tokią pačią suknelę ar kostiumėlį.
Dydžiai pritaikyti kuklesnių formų damoms
Kaip paaiškėjo apsilankius parduotuvėje, drabužių dydžiai čia – XS, S, M, tuo tarpu L dydžių yra mažiau, kartais pasitaiko ir XL.
„Lietuvos kūrėjų rinkoje yra neišnaudota niša – didesni dydžiai, kurių tikrai reikėtų moterims. Dabar moterys spaudžiamos į tą standartinį dydį – XS, S, M. Tačiau mūsų Lietuvos rinka yra labai maža. Kūrėjams nesaugu kurti didesnius dydžius – keičiasi konstrukcija, formas turinčiai moteriai reikia ir didesnės krūtinės apimties, ir klubų, tad daugiau darbo. Tarsi naują kolekciją sukurti“, – komentavo parduotuvės savininkė.
Anot jos, stambesniems žmonėms Lietuvos kūrėjai negali pasiūlyti daug drabužių modelių. Tačiau yra dizainerių, kurie kuria labai laisvus siluetus, kurie tinka ir pilnesnių formų žmonėms. „Šiuolaikinė mada yra labai lengvai pritaikoma – tai yra oversize. Tada galima žaisti su proporcijomis – tarkime, diržas, kuris pasiaurina taliją, jei suknelė siauresnių pečių, bet trapecijos formos. Visur egzistuoja figūros tipų išmanymas“, – apie asortimentą kalbėjo Sigita.
Lietuvių kurėjų drabužiai – brangesni
Trejus metus parduotuvę turinti S. Stagienė padarė išvadą, kad lietuvių kūrėjų drabužiai kainuoja brangiau. „Tai priklauso nuo to, kokiais kiekiais perkamas audinys – ar kilometrais, pavyzdžiui, didelių gamintojų, ar mažesniais kiekiais. Kainą sudaro ir siuvimo paslaugos, kiek užsakoma pagaminti. Todėl vienetiniai arba riboto leidimo drabužiai negali kainuoti tiek pat, kiek greitosios mados rūbai, kurių milijonus atplukdo konteineriais“, – aiškino pašnekovė.
Taigi, kūrėjas, bendradarbiaudamas su keliais butikais Lietuvoje, į vieną iš jų atsiunčia, pavyzdžiui, tris skirtingų dydžių modelius. „Jie negali pasiūti tūkstančių vienetų. Rinka yra nedidelė“, – sakė S. Stagienė.
Palinkėjimas
„Mano palinkėjimas klientams – kad išgrynintų ir išieškotų savo matymą. Yra labai daug nekuriančių, bet interpretuojančių, galbūt net kopijuojančių per drąsiai ir per stipriai. Nereikia išrasti nieko naujo ar kurti avangardą, bet reikia turėti savitą braižą“, – pokalbį baigė Panevėžio butiko savininkė S. Stagienė.