– Aiste, mėgstate lankytis dėvėtų drabužių parduotuvėse ir atrasti įvairiausių lobių. Papasakokite, kokių stiliaus perliukų esate radusi?
– Dėvėtų drabužių parduotuves labai mėgstu! Labiausiai dėl to, kad jose pasiseka atrasti kokybiškų vienetinių drabužių, kurių pagalba galima kurti įdomesnį stilių, o kartais – net ir išsiskirti iš minios. Mano didžiausi perliukai – kokybiški vilnoniai švarkai po kelis eurus, kurie atrodo gerokai brangesni nei yra iš tikrųjų. Esu radusi net ir Ermenegildo Zegna švarką už 5 eurus, nors jų švarkai kainuoja 3000-5000 eurų. Esu radusi ir kokybiškų Acne Studios džinsų, šilkinių skarelių, išskirtinių ranka siuvinėtų palaidinių, naują Longchamp rankinę.
– Koks brangiausias daiktas atrastas dėvėtų drabužių parduotuvėje?
– Matyt tai ir būtų minėtas Zegna švarkas. Kurį laiką negalėjau patikėti savo sėkme. Beje, šį perliuką radau Romos Humanoje, tad labai rekomenduoju po dėvėtų drabužių parduotuves pasivaikščioti ir kelionių metu. Nors neretai jos būna brangesnės, tačiau ir daiktų galima atrasti visai kito lygio.
– O koks įdomiausias?
– Turbūt rankomis karoliukais siuvinėta liemenė, kuri, nors ir atrodo gana paprasta, tačiau kiekvieną derinį paverčia šventiškesniu, įdomesniu.
– Dažniausiai ieškote garsių prekinių ženklų ar originalių rūbų?
– Dėvėtų drabužių parduotuvės, kaip taisyklė, nepasižymi originalių dizainerių drabužių gausa. Padirbinių – visos galybės, o tam, kad atskirtum ar daiktas yra originalus, reikia ne tik labai įgudusios akies, bet ir itin daug žinių. Nuo to, kaip prekės ženklas siuva etiketes, iki to, kokia detalė būdinga kokiai kolekcijai.
Kadangi neturiu tikslo rengtis dizainerių drabužiais bei neturiu tikslo rastus perliukus perparduoti už didesnę kainą, dažniausiai ieškau ne dizainerių drabužių, o savo mėgstamų labiau nišinių prekinių ženklų drabužių arba išskirtinių detalių. Tokiu būdu žinau, kad pavyks sukurti įdomesnius derinius, nes mano turimas drabužis nebus matytas kas antro žmogaus Instagram story.
– Nuo kada ir kodėl šis pomėgis jus užkabino?
– Manau, kad dėvėtų drabužių parduotuvės mane žavėjo nuo mažens. Dar ikimokykliniame amžiuje mama mane dažnai vesdavosi į tokias parduotuves, labai patikdavo vienoje vietoje matyti daug spalvų ir raštų. Tiesa, tais laikais jose būdavo galima apsipirkti pigiau, o didelių prekybos centrų Lietuvoje dar nelabai buvo.
Dabar man šis pomėgis tapo hobiu ir relaksacija – vietoje to, kad važiuočiau į prekybos centrą, kuriame dauguma parduodamų rūbų panašūs, o ir kokybė nespindi, keliauju į dėvėtų drabužių parduotuves, kur smagu pasikuisti ir dar smagiau atrasti perliukų. Labai džiaugiuosi, kad apsipirkimas dėvėtų drabužių parduotuvėse populiarėja, kad žmonės ieško įdomesnių drabužių bei vartoja madą tvariau. Tuo pačiu visiškai nesuprantu žmonių, kuriems apsipirkimas dėvėtų drabužių parduotuvėse vis dar yra kažkas nemalonaus, tačiau tie patys žmonės parsinešę naują rūbą iš greitosios mados parduotuvės, negalvoja kur ir kokiomis sąlygomis jis buvo gaminamas, vežamas ir net nesugalvoję jo išplauti, plėšia etiketę ir drąsiai velkasi ant savo kūno.
– Patarkite, kaip dėvėtų drabužių parduotuvėse neprisipirkti to, ko nereikia? Tai labai sunku padaryti, kai viskas kainuoja pigiai.
– Pirmiausia, nereikėtų į dėvėtų drabužių parduotuves žiūrėti kaip į vietą, kur viskas pigu. Taip labai lengva pamiršti ko čia atėjome ir pasinerti į nesveiką pirkimą.
Mano pirmiausias patarimas – pirkti tik tai, ko iš tikrųjų reikia. Aš pati turu užsivedusi sąrašą, kuriame rašausi daiktus, kurių man gali reikėti, ir labai specifiškai. Jei sąraše yra „šviesiai pilkas vilnonis vieneilis švarkas“, tai reiškia, kad aš nepirksiu pirmo pasitaikiusio pigaus rūbo, o ieškosiu to ko reikia lygiai taip pat, kaip tai daryčiau prekybos centre. Planavimas – labai svarbu.
Taip pat labai svarbu įvertinti drabužių kokybę. Visuomet žiūriu į sudėties etiketes, vengiu sintetinių drabužių, atkreipiu dėmesį į furnitūros kokybę, apžiūriu, ar nėra skylių, nusiburbulavimų. Perku tik kokybiškus drabužius.
Taip pat neperku rūbų, kurių dydis man netinka. Jei rūbas per mažas ar per didelis, didelė tikimybė, kad jis liks nepanešiotas, kad ir koks gražus būtų. Nebent esat pasiryžę skirti papildomo biudžeto drabužių taisymui. Pigiems gaminiams to daryti nepatarčiau, tačiau jei radote jums patinkantį viršutinį drabužį, ar kokybiškas kelnes – juos tikrai visuomet galima pataisyti.
Ir svarbiausia – patariu nepirkti urmu. Kai viskas kainuoja kelis eurus, lengva pamesti galvą ir prisipirkti nereikalingų drabužių. Visada siūlau sau užduoti klausimą – ar pirkčiau šį rūbą jei jis kainuotų 20, 50, 100 eur? Jei atsakymas taip – puiku. Jei ne, siūlau tokius drabužius palikti parduotuvėse.
– Atrodo, kad anksčiau dėvėtų drabužių parduotuvės buvo populiaresnės. Dabar pasaulį užkariavo greitoji mada, kuri siūlo rūbus už tą pačią kainą, kaip antrinė drabužių rinka. Kaip nepasiduoti greitajai madai ir atsigręžti į tai, jog galime vilkėti dar ir dar kartą tuos pačius rūbus, kurie kažkam nepritiko ar nebepatiko?
– Aš sakyčiau, kad dėvėtų drabužių parduotuvės anksčiau buvo populiarios, nes mažiau kas galėdavo sau leisti pirkti naujus drabužius. Dabar jos, mano akimis, išgyvena visišką renesansą, kai vis daugiau mados mylėtojų kuria savo unikalų stilių ir ieško vintažo bei perliukų iš antrų rankų vis dažniau. O tai, žinoma, atsiliepia ir drabužių kainoms, kurios tikrai pradėjo darytis panašios, kai kalbame apie greitą madą ir dėvėtų drabužių parduotuves.
Greitai madai nepasiduoti bus daug lengviau, kai atsakysite sau į keletą klausimų: ar aš tikrai noriu prisidėti prie globalinio atšilimo ir stichinių nelaimių, kurių pasaulyje vis daugiau? Ar man tikrai nerūpi, kokiomis sąlygomis mano vilkimas drabužis buvo pagamintas, net jei jį siuvo vaikas kruvinais pirštais? Ar man tikrai jokio skirtumo, kad prie savo kūno glaudžiu drabužį pagamintą iš naftos? Galėčiau plėstis dar labiau, tačiau užbėgdama jūsų mintims už akių atsakysiu – TAIP, kiekvienas jūsų nupirktas greitosios mados drabužis prisideda prie šių išvardytų dalykų. Tik jūs pasirenkate, ar jūs norite prisidėti prie pasaulio ėjimo blogyn, ar norite daryti kažką geriau, protingiau, atsakingiau.
– Kur geriausi „škurlynai“ – sostinės centre, Vilniaus mikrorajonuose ar mažuose miesteliuose?
– Pasakysiu paprastai – nei vienas perliukų medžiotojas nėra linkęs atskleisti savo šaltinių. Bet jei mėgstate keliauti po Lietuvą, siūlyčiau užsukti į Utenos turgų, Kėdainių skudurynus. Girdėjau, kad neblogų vietų yra Anykščiuose, tačiau pačiai neteko lankytis. Vilniuje mėgstu Gėlių g., Humaną, Tilto, Trakų g. Humanas.
– Kadangi tiek daug viso įdomaus esate įsigijusi iš dėvėtų drabužių parduotuvių, o ar dar užsukate į paprastus prekybos centrus, kur puikuojasi žinomi prekiniai ženklai?
– Užsuku į juos nebent norėdama filmuoti turinį savo Instagram auditorijai, nes suprantu, kad didelė dalis žmonių vis dar nežino, kur daugiau ieškoti drabužių. Kelias iki tvaresnio vartojimo yra ilgas ir duobėtas, bet svarbu juo eiti tolyn.
Prekybos centruose paskutinį kartą pirkau labai seniai, ten užsuku nebent jei reikia smulkių dalykų, tokių kaip kojinės, apatinis trikotažas. Dažniau apsiperku internete – ten ne tik randu didesnį pasirinkimą, bet ir daugiau galimybių atsirinkti išties kokybiškus drabužius.
