Apie reikalavimus pardavėjams
„Man teko dirbti labai brangių, įvairių prekių ženklų drabužių parduotuvėje. Reikalavimai aukšti: užsienio kalbų mokėjimas, ne turgaus prekeivės išvaizda. Merginai, kuri buvo blondinė, nuolat buvo primenama dažyti ataugusias plaukų šaknis – jų neturėjo matytis nė milimetro. Kartą mane pasiuntė į grožio saloną, nes atėjau be manikiūro“.
Apie turtingus ir neturtingus klientus
„Brangių parduotuvių pardavėjai iš karto įvertina pirkėjus. Jų apranga gali ir nebūti firminė: galbūt žmogus atvyko tiesiai iš sodybos užmiestyje. Tačiau jei klientas segi brangų laikrodį, reiškia, jis gali tapti mūsų pirkėju, dėmesys jam yra garantuotas. Jei užeina pirkėjas su skėčiu, pardavėjas nebus toks paslaugus: prie parduotuvės yra dengta automobilių stovėjimo aikštelė, o jei žmogus su skėčiu, vadinasi, jis tiesiog neturi automobilio. Taigi šie drabužiai skirti ne jo kišenei“.
„Ar žmogus turi pinigų, matyti iš jo elgesio, o ne aprangos. Turėjome klientą, kuris atrodė kaip benamis – nesiskutęs, ne itin malonaus kvapo. Jis neturėdavo netgi mobiliojo telefono. Tačiau pirkdavo daiktus už 20 tūkstančių“.
Apie „purvinas“ matavimosi kabinų paslaptis
„Nemalonių situacijų buvo nemažai. Labai dažnai matavimosi kabinose paliekami... labai asmeniški daiktai. Užeina labai nevalyvų žmonių. Matuojasi apatinį trikotažą, nors tai yra draudžiama. Veikiausiai jie galvoja, kad turtuoliai niekuo neserga, todėl galima drąsiai matuotis kelnaites nuo kabyklos“.
„Ar pardavėjos nešioja parduodamus daiktus? Taip. Jei žmogus neturi daug pinigų, o jam prieš akis kabo daug „Dolce Gabbana“ suknelių, kodėl jų neapsivilkus? Skalbti tokius daiktus yra labai brangu. Skalbimo miltelių kvapas išsisklaido ne iš karto. Išskalbsi gležną audinį ne tuo režimu – sugadinsi suknelę ar kašmyro megztuką. Kur kas paprasčiau pasakyti, kad drabužį kažkas matavosi ir ištepė. Kiek žmonių, matuodamiesi drabužius, palieka makiažo žymes? Daugybė!“
Apie vagystes
„Žmonės vagiliauja labai dažnai. Pavyzdžiui, vienas vyras vis užeidavo ir užeidavo į parduotuvę ir brangią piniginę pakeitė klastote, o originalą, žinoma, nugvelbė. Laiku niekas nieko nepastebėjo, tik vėliau, kai jis išėjo. Dažnai būna taip, kad vagiliauja pasiturintys žmonės. Jie gali įpirkti šimtą tokių piniginių, bet jiems norisi būtent pavogti. Veikiausiai tai yra liga“.
„Mes turime slaptų apsaugos darbuotojų. Jų nepažįsta netgi pardavėjai“.
Apie arogantiškus pirkėjus
„Dažnai užeina žmonių, kurie trokšta, kad pardavėjai aplink juos šokinėtų. Paprastai tai būna maždaug 50 metų moterys, nuo galvos iki kojų apsirengusios „Dolce & Gabbana“.
„Yra klienčių, kurios tyčia eina apsipirkti į butikus, kad pasipuikuotų prieš vargšes pardavėjas. Joms tai sukelia malonumą“.
„Nusviesti pakabą ir nueiti – toks yra tipiškas gražuolių, kurios per savo gyvenimą nėra nė rublio uždirbusios, elgesys. Užminti ant tavo savigarbos smailia pakulne ir ją pasukioti – tai joms reiškia statusą. Tiesa, įžūlumo atvejų būna vienetai. Brangius prekių ženklus paprastai perka mandagūs, santūrūs žmonės. Pagrindiniai mano parduotuvės klientai – nuobodžiaujančios namų šeimininkės ir konkretaus statuso neturinčios „silikoninės“ merginos. Panelės neturi ypatingo poreikio atsinaujinti. Jos perka veikiau iš beviltiškos būties nuobodybės“.
„Buvo kartą toks atvejis, kai dvi beveik pensijinio amžiaus draugės užėjo pirkti rankinės. Jų kainos siekė maždaug 400 dolerių. Viena iš jų kankinasi, nežino, pirkti ar nepirkti, ir prašo draugės patarimo. O ši jai atkerta: „Liaukis abejojusi. Juk tu esi advokatė ir privalai leisti sau įsigyti tokią rankinę. Štai mergaitės negali sau to leisti. Tiesa, mergaitės? (kreipiasi į mus)“. Aš patylėjau, tačiau iš tikrųjų ten dirbau savo malonumui tarp studijų. Tėvai mane visiškai išlaikė ir visą savo atlyginimą išleisdavau būtent tokioms rankinėms. Skaudu, kai tavęs nelaiko žmogumi“.
Apie pardavėjų gudrybes
Elitinės itališkos avalynės vyriausioji konsultantė: „Visų mūsų prekių kainos yra maždaug vienodos. Tačiau avalynė skirtinga. Yra tikrai itališkų modelių. Tačiau yra ir iš kitų šalių – Brazilijos, Kinijos... Arba, tarkime, kurpalis itališkas, o batai pasiūti Ukrainoje. Tu tai žinai, bet pirkėjas – ne. Kainos nemažos, todėl pirkėjui visa avalynė yra tik itališka“.
„Eikite į parduotuves tik su patikimu žmogumi. Neklausykite nė vienos pardavėjos ir „atsitiktinių pirkėjų“. Mūsų parduotuvės šeimininkas galėdavo užeiti į vidų ir, pamatęs neryžtingą storulę su kelnėmis, kurios vos ne plyšta per siūles, apiberdavo ją komplimentais ir apsimesdavo, kad lygiai tokio paties dydžio kelnes jis nori nupirkti savo žmonai. Mes atsakydavome, kad tai – „paskutinė pora“. Taigi moteriškė nusipirkdavo kelnes jų net nenusimovusi – kad tik vyras neatimtų. Lygiai taip pat elgdavosi pardavėjai ir antroje mūsų parduotuvėje – jie nuolat vaidindavo „atsitiktinius pirkėjus“, kuriems prireikdavo būtent tokio paties daikto“.
Apie žmonas ir meilužes
„Dažnai klientai užeina į butikus su žmonomis, o kitą dieną ateina ten pat su meilužėmis. Pasitaiko atvejų, kai nepatyrę pardavėjai būtinai ką nors leptelės“.
„Vyrai, kuriems gali būti per 40 metų, ateina į parduotuvę su jaunomis merginomis, o mes iš karto nusprendžiame, kad tai tikrai ne draugė ir ne žmona, bet meilužė. Jis vaikšto šalia jos kaip povas, o ji iš karto socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbia nuotrauką su jo nupirkta dovana. Būna labai juokinga“.
Apie garsenybes
„Pas mus rengėsi daug įžymybių ir galiu jums pasakyti vieną dalyką. Jos yra tiek pripratusios prie meilikavimų, jog nesugeba adekvačiai savęs įvertinti. Viena dainininkė, turinti penkto dydžio biustą, užsidėjo tinklinę palaidinukę. Po ja buvo tik liemenėlė. Dainininkė: „Atrodo šie tiek provokuojančiai?“ Pardavėja: „Turint jūsų figūrą, tik tokias palaidines ir reikėtų nešioti! Seksualu!“
„Dirbome su daugeliu garsenybių. Dažniausiai jos elgiasi ramiai. Atvykusios į parduotuvę, jos iš karto patenka į VIP persirengimo kambarį, greitai viską pasimatuoja ir išeina, apsipirkusios už dešimtis tūkstančių. Šiame kambaryje klientas gali paprašyti bet kokių gėrimų ar užkandžių. Jam skiriamas asmeninis vairuotojas. Dažniausiai mūsų įžymybės iš anksto praneša, kas jas domina, ir kai jos atvažiuoja, visi užsakyti daiktai jau būna sukabinti persirengimo kambaryje“.