Sėkmingas bendradarbiavimas prasidėjo praėjusių metų pabaigoje, kai Benita socialiniame tinkle „Instagram“ sulaukė atrankos stilistės Ulos Kotrynos Tulevičiūtės žinutės.
„Susitikome gruodžio mėnesį, tarpušvenčiu, kai rasti siuvėjų yra praktiškai neįmanoma, tad idėjas paversti į realybę turėjome itin greitai. Į pirmąjį susitikimą su Ula atsinešiau šūsnį eskizų – daviau išsirinkti tai, kas jai patiko labiausiai. Šiek tiek padiskutavome apie Augustę, jos asmeninį stilių, kokį įvaizdį norėtume sukurti. Labai greitai priėmėmė sprendimą, kad jai tiks viena iš jau mano sukurtų ir nupieštų naujų suknelių, kurią galiausiai pavertėme kombinezonu“, – prisiminė B. Klimbytė.
Praūžus šv. Kalėdoms ir sutikus 2024-uosius dizainerė kreipėsi į audinių tiekėjus, kad šie padėtų surasti labiausiai tinkančią medžiagą pirmam įvaizdžiui.
„Užsiauginti Augustės ir stilistės Ulos pasitikėjimą užtruko laiko. Aš „užsikabinau“ už vieno spalvoto, blizgaus audinio ir nenorėjau jo „paleisti“. Buvau įsitikinusi, kad jis atrodys labai gerai. Kartais taip būna: kūrėjas, pamato vieną spalvą, medžiagą, ir truks plyš nenori jos paleisti! Darai viską: įkalbinėji, ieškai jau sukurtų ir panašių darbų pavyzdžių, kad klientas aiškiau galėtų pamatyti viziją, kaip rūbas atrodys galutiniame vaizde, galėtų jį lengviau įsivaizduoti“, – darbo subtilybes atskleidė drabužių dizainerė.
Dar vienas Benitos ir Ulos susitikimas įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje.
„Apžiūrėjusios keletą variantų vis tik nusprendėme, kad Augustė atrodys nuostabiai, vilkėdama drabužį iš pastelinių spalvų, blizgios ir raštuotos medžiagos. Taip, žinau, kad susitikimui pasirinkta vieta – automobilių stovėjimo aikštelė – skamba keistai, bet kartais, kad ir koks saldus mados pasaulis gali atrodyti, jis vis tik turi daug buitiškumo ir praktiškumo“, – svarstė Benita.
Drabužių dizainerė prisiminė, kad darbo tempas buvo greitas, o laiko galimoms klaidoms taisyti tiesiog nebuvo.
„Sutarėme, kad kombinezonas atrodys konkrečiai taip, kaip eskize. Turiu pripažinti, kad iki paskutinės minutės labai jaudinausi, ar rūbas gražiai guls, ar viskas atrodys taip, kaip turi būti. Kombinezono įvaizdžiui turėjome tik vieną primatavimą, kuris buvo skirtas įvertinti kelnių ilgį, nes visa kita jau buvo susiūta. Mano siuvėja, kuriai esu labai dėkinga, dirbo iki pat filmavimo pradžios – šviežiai pasiūtą kostiumą tiesiai iš jos pristačiau į filmavimo studiją“, – prisiminė Benita.
Dizainerės aistra – ryškūs vakariniai drabužiai ir sceniniai įvaizdžiai.
„Aš mėgstu puošti žmones išskirtiniais įvaizdžiais. Mano pasaulyje ilgą laiką nebuvo žodžio minimalizmas, iki dabar sunkiai su juo „draugauju“. Manau, kad rūbai turi ne tik puošti žmogų: kartu jie turi džiuginti ir aplinkinių akį, stebinti, kelti emociją. Man tai lyg performansas. Juk ne veltui sakoma, kad mokėjimas rengtis yra menas… Aš visada tuo vadovaujuosi – man džiugu, kai susitikus su tokios pat kūrybiškos sielos žmonėmis galime kurti meną. Mūsų su Auguste ir Ula sėkmės istorija yra tame, kad po pirmojo sėkmingai sukurto kombinezono mes labai greitai pradėjome viena kita pasitikėti. Visos esame skirtingos, bet sėkmingai suvienijusios jėgas Augustei sukūrėme beveik visą rūbų kolekciją!“ – džiaugėsi B. Klimbytė.
Keturi skirtingi įvaizdžiai nuo eskizo iki paskutinio siūlelio buvo sukurti per keturias savaites.
„Man labai pasisekė, kad per penkerius darbo metus susipažinau su praktiškai visomis geriausiomis Vilniuje siuvančiomis moterimis ir net besikreipiant paskutinę minutę, greitai dirbant, sukuriame įsimintinus įvaizdžius ir gražiausius kostiumus. Visai savo siuvėjų komandai esu be galo dėkinga. Manau, kad glaudus ryšys ir tarpusavio pagarba darbe yra esminis sėkmę garantuojantis kriterijus. Žinoma, viskas reikalauja laiko... Reikėjo išmokti dirbti, modeliuoti, numatyti, kaip siuvimo procese keisis audiniai, kokio rezultato tikėtis ir kaip paaiškinti siuvėjai, kuo ant žmogaus kūno turi virsti ranka nupieštas eskizas“, – darbo iššūkius vardijo B. Klimbytė.
Dizainerė negailėjo komplimentų ne tik Augustės Nombeko asmenybei, bet ir figūrai.
„Retai būna, kad tai, ką nupieši, gali aiškiai atkartoti ant žmogaus silueto. Kartais, jau pradėjus siūti, vienas detales keičiame kitomis, nes matome, kad kažkurias kūno vietas reikia maskuoti, o kitas kaip tik išryškinti. Dirbant su Auguste nereikėjo nieko dengti, slėpti. Kiekvieną rūbą dar labiau išryškinti padėjo puikus visažistės ir plaukų stilstės darbas, Ulos tinkamai parinkti aksesuarai ir galutinis įvaizdis. Žinoma, viso grožio nebūtų be nuostabiosios Augustės charizmos ir energijos. Ji turi kažkokią magišką aurą, pilną džiaugsmo, drąsos, švelnumo ir šilumos, kuria spinduliuodama prikausto žvilgsnį ir atima žadą. Manau, kad tai yra būtent tai, ką turi turėti kiekvienas scenos žmogus, kad jo būtų įdomu klausyti, malonu stebėti“, – svarstė Benita Klimbytė.
Sėkmingu bendradarbiavimu džiaugėsi ir „Eurovizijos“ atrankos viena vedėjų Augustė Nombeko.
„Labai patiko panašios energijos ir gana panašios vizijos. Kažkaip puikiai pavyko susišnekėti – kas patinka ir kokie lūkesčiai. Kadangi pati šiek tiek prijaučiu madai ir siuvimui, per primatavimus buvo įdomu stebėti kūrybinį procesą ir kai kuriais atvejais prisijungti prie detalių kūrimo! Benita – nuostabi, tad labai džiaugiuosi ją sutikusi šiame projekte. Žinoma, esu dėkinga „Eurovizijos“ atrankos stilistei Ulai, kad ją surado!“ – sakė Augustė.