Iš kur atsirado kalėdiniai megztiniai ir kodėl jie tapo tokie populiarūs?

Kalėdos – tai spindinčios eglutės, vainikai, dovanos ir kalėdiniai megztiniai, kurie tvirtai įsitvirtino švenčių kultūroje. Šis naivus drabužis dažnai naudojamas kaip ironijos dozė.

Kol vieni Kalėdoms ruošiasi elegantiškai, kiti puošiasi kalėdiniais megztiniais, kokius tik gali rasti. Jų nesupainiosi su niekuo kitu: megzti, tradicinių šventinių spalvų – raudonos, baltos ir žalios – ir su bent vienu išskirtiniu motyvu: sniego žmogumi, šiaurės elniu ar eglute. Be šių elementų, ypač vertinami varpeliai, lankai ar net lemputės. Kuo daugiau papuošimų, tuo geriau!

Niujorko mados technologijų instituto profesorė Lisa Donofrio žurnale „The Pioneer Woman“ pažymi, kad beveik neįmanoma suklysti renkantis kalėdiniu megztinį, nesvarbu, ar jis pirktas, ar megztas namuose. „Jį galima papuošti lankeliais, varpeliais ar kuo nors spalvingu. Ši tradicija nėra susijusi su tobulumu – ji yra groteskiška ir linksma“, – aiškina ji.

Kaip atsirado kalėdiniai megztiniai

Apie vis didėjantį šventės komercializavimą liudija tai, kad 1950 metais pirmą kartą pasirodė kalėdiniai megztiniai. Tada jie buvo vadinami „Jingle Bell Sweaters“. Skirtingai nuo šiandieninių margaspalvių ir groteskiškų mezginių, šie megztiniai buvo daug santūresni. Jie turėjo būti džiaugsminga ir kūrybinga šventinė apranga.