– Kaip jūsų gyvenime atsirado „Zefyras“?
– Sunku suprasti nuo kurio gyvenimo etapo skaičiuoti mano, kaip kūrėjos karjeros pradžią. Manau, kad kūrybiškas mąstymas visada ėjo lygiagrečiai visko, ką veikiau gyvenime. Taip pat esu įsitikinusi, kad žmogui gyvenime reikalingas smūgis, kuris išveda iš pusiausvyros ir paskatina veikti. Mano atveju tai buvo skyrybos su antrąja puse. Šis pasikeitimas išlaisvino mintis visomis prasmėmis, o labiausiai – kūrybines. Viskas prasidėjo, kaip ir daugumai – nuo aksesuarų – vienos dėžutės su įrankiais, paskui sekė darbinis stalas, skirtas tik šiems reikalams, toliau kambarys, o galiausiai studija, kuri su laiku pasikeitė į didesnę, o šiandien mes jas turime dvi. Jau nekalbant apie tai, koks gausus mūsų kolektyvas ir kaip mes sparčiai keičiamės. Gaila, kad dažnai net nespėjame to įvertinti, bet stengiamės su komanda atšvęsti, kad ir mažas pergales, pasvajoti apie rytojų, o mintis materiali – turi potencialo pildytis.
– O kaip atrodo eilinė jūsų diena?
– Rytas prasideda nuo užsidegimo greičiau pradėti darbus, įgyvendinti naujas idėjas, pasimatyti su savo įdomiais, išskirtinais klientais. Mano rytinis juodos kavos puodelis dažniausiai ir būna studijoje ant aukštos baro kėdės ir su keliais puslapiais mėgstamo žurnalo. Darbas startuoja nuo susitikimo su komanda, darbų aptarimų, būsimų susitikimų su klientėmis. Praktiškai visą laiką su merginomis dirbame lygiagrečiai, nes kiekvienas mūsų kūrinys labai individualus, reikalaujantis kritinio, probleminio mąstymo, taip surandant naujus, geresnius, kūrybiškesnius, dar nebūtus sprendimus. Vidurį dienos pabėgu dviem valandom į treniruotes, kur per valandą laiko nuima 100 kg įtampą nuo pečių ir aš vėl jaučiuosi puikiai, su visomis atvertomis čiakromis. Darbo dieną studijoje baigiame po 19 val., bet ir grįžę į namus, su Julium dar ilgas valandas diskutuojame, ruošiam kitos dienos postus, tvarkom nuotraukas, ieškom, analizuojam. „Zefyras“ – tai mūsų pirmas vaikas, kurį dailiai auginam su visais 21 tūkst. mūsų sekėjų.
– Koks gi yra jūsų kūrinių išskirtinumas?
– Kuo jie skiriasi nuo kitų? Tuo, kad juos darome būtent mes. Šiandien vien Lietuvoje yra begalės žmonių, kuriančių rūbus ir tai yra nuostabus fenomenas, bet visų pirma juos kuria asmenybės. Kiekvienas žmogus, pasirenka savąją, vadinasi, jis renkasi ne tik rūbą, kuris yra gražus, bet visų pirma asmenybę, kuri sukūrė tą rūbą. Mes atiduodame ne tik rūbą, bet mūsų pridėtinė vertė yra emocinis pasitenkinimas bendravimu, pačiu procesu – mes visada, kiek tik įmanoma labiau, žmogų įtraukiame į kūrybos procesą tam, kad jis pasijustu ypatingai, svarbiai ir jaustų pasididžiavimą savo drabužiu.