Kazimiero Simonavičiaus (KSU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetų kvietimu jis vedė seminarą „Italijos prabangos prekių paslaptys“. Žinomas mados ekspertas pasakojo apie prabangą kaip gyvenimo filosofiją, „Made in Italy“ fenomeną, pandemijos įtaką mados verslui ir mados perėjimą į naują tvarumo lygmenį.
Po seminaro duotame interviu pranešėjas pasidalijo papildomomis savo įžvalgomis ir pasakė, kas trukdo atskirti tikrą prabangą nuo iliuzinės.
– Niccolo, mėgstate diskutuoti apie itališką prabangą, koks tai reiškinys?
– Kalbėdamas apie prabangą pirmiausia noriu atskirti prekės ženklą ir produktą. Atminkite, kokybė nėra prekės ženklas. Produktas yra apčiuopiamas, prekės ženklas – ne. Produktas kuria sėkmės galimybes.
„Polimodoje“ milžinišką dėmesį skiriame produkto analizei. Tada ir paaiškėja, kad prabanga tampa brangi tada, kai naudojamos išskirtinės, brangios medžiagos, rankų darbas.
Prabanga yra migla, užpūsti prekių ženklų dūmai apie retumą, išskirtinumą, ypatingą kokybę. Neapsigaukite ir prisiminkime, kad kokybė yra tvarumas, o tai svarbiausia šio laikotarpio kategorija, kalbant tiek apie madą, tiek apie mus supančią aplinką.
– Ar yra nacionalinių mados vartojimo skirtumų?
– Taip, neabejotinai. Kartu su produkto analize labai svarbi – rinkos analizė. Pietų Europos žmonės turi estetinę orientaciją, jų prioritetas – grožis, ne funkcinis patogumas.
Šiaurės Amerikos žmonės turi labai išreikštą funkcinę orientaciją, kur grožis nustumiamas į antrą planą. Taigi, šiai rinkai pasiūlius mažytes darbines rankines, iš karto patirtumėte fiasko.
Niujorkietės į darbą keliauja nešinos didele rankine, kur telpa ne tik asmeniniai daiktai, dokumentai, bet ir antri bateliai, kuriuos ji avės iš karto po darbo eidama į draugių susitikimą. Skiriasi gyvenimo būdas, atstumai, kuriuos turime įveikti kasdien, todėl reikia kruopščiai analizuoti įpročių duomenis.
– Mada yra viena iš vartojimą skatinančių industrijų. Ką manote apie tai?
– Aš esu klasikinio mąstymo italas, manantis, kad madoje yra keturi metų laikai. Nereikia specialių šventinių ar tarpsezonio kolekcijų. Visiškai nereikia šluoti lentynų ar pirkti dar vienus batus. Turime iš esmės keisti vartojimo filosofiją, atsigręžti į vintažą, į kokybę, į tvarumą. Juk geras produkto dizainas, kokybė ir gebėjimas gerbti daiktą gali jį padaryti nesudėvimą metų metus. Tai verta pasididžiavimo gyvenimo būdo filosofija.
Į tvarumą aš žiūriu plačiai – kalbu ne tik apie audinius, gamybos būdą, bet ir mokesčių mokėjimą, sertifikavimą, tvarią gamybos grandinę. Tiesa, vartojimo filosofiją reikia keisti iš pagrindų, todėl tai gali užtrukti metų metus.
– „Polimoda“ reitinguojama kaip viena geriausių mados mokyklų pasaulyje. Kur jūs ir jūsų komanda semiasi įkvėpimo?
– „Polimoda“, visų pirma, yra kokybės kalvė. Čia studijuoja studentai iš daugiau nei 70 šalių, turime tarptautinę aplinką itališkoje istorijoje. Šią istoriją kuria tradicijos, profesionalus personalas, tarpkultūrinė dvasia.
Savo studentams kartojame, kad ne mada turi jus įkvėpti, o įkvėpimas turi ateiti iš žinojimo ir juslinių patirčių. Žinojimą tobuliname studijuodami istoriją, ekonomiką, sociologiją, o juslines patirtis jautriname lankydami muziejus, parodas, teatrą.
– Ko palinkėtumėte tiems, kas dar tik mokosi, kas studijuoja madą?
– Mano paskaitą klausiusiems KSU ir VDU studentams noriu pasakyti – neužsidarykite socialinių tinklų garduose, pakelkite galvą, eikite, pamatykite, domėkitės, gilinkitės, patirkite – tik tada jūsų kuriamas produktas bus tikras, tvarus ir įkvepiantis. Itališka mada yra meistrystės pavyzdys. Tad linkiu aukščiausio lygio meistrystės.