Pasaulyje yra trys gamintojų srovės – Kinijos, Japonijos ir Šveicarijos. Tai nereiškia, kad tik šiose šalyse laikrodžiai tegaminami. Tiesiog tai yra savotiški principai, kuriais vadovaujamasi.
Kiniškos produkcijos esmė – pagaminti labai daug per labai mažai laiko. Neskiriant dėmesio detalėms, renkantis pigiausias medžiagas. Japoniška laikrodžių gamybos mokykla – vidutinė. Orientuojamasi į aukštą kokybę, bet siekiama sukurti produktus, prieinamus vidutiniam pirkėjui. Ir galų gale standartus visai industrijai nustatanti šveicariškoji gamyba.
O štai kvarcinį mechanizmą maitina baterija, jame detalių mažiau, todėl savikaina – nuo kiek daugiau nei euro iki maždaug dešimties. Mechanizmą dengiantis stiklas kainuos apie 1–20 eurų. Pigiausias – plastikas. Vidutinis – mineralinis stiklas. Aukščiausios kokybės laikrodžiuose naudojamas itin atsparus safyrinis stiklas.
Dar viena svarbi laikrodžio detalė – apyrankė. Medžiaginė kainuos apie 4 eurus. Panašiai atsieis ir pigios odos apyrankė. Plieninės kaina šokteli iki beveik 20 eurų, maždaug tiek pat kainuos ir aukštos kokybės odos apyrankė.
Beje, visada ieškokite nuorodos, kur odinė apyrankė pagaminta. Jei nerandate, tikriausiai ji gaminta Kinijoje, yra pigi, todėl laikrodžio gamintojas nenori, kad jūs tai žinotumėte.
Svarbus ir paties laikrodžio korpusas, rodyklės ir kitos detalės, kurios atsieina apie 15–25 eurus. Nereikėtų pamiršti ir darbo sąnaudų šiems laikrodžiams pagaminti. Be to, kiekvienas gamintojas užsideda pelno maržą, kad galėtų išlaikyti reikalingus įrenginius, patalpas bei padengti kitus kaštus. Skaičiuojama, kad vidutiniškai ji svyruoja nuo 45 iki 60 proc.
Tad vidutiniško japoniškos gamybos laikrodžio, pagaminto iš kokybiškų medžiagų, su itališkos odos apyranke, savikaina siekia maždaug 93 eurus. O su minimalia gamintojo marža kaina šokteli iki 170 eurų.
