Juvelyrikos, grožio bei statuso santykis mus domino nuo tada, kai supratome, jog grožį galima ne tik matyti ar vertinti, bet ir jį savintis. Bet klausimas, kokia iš tiesų yra juvelyrikos vertė, keliamas retai. Neturintys praktinės paskirties, papuošalai yra tapę savaime suprantama daugelio pasaulio kultūrų dalimi, siejama su mitologija, ritualais, stebuklingomis akmenų savybėmis. Šiandien tai daugeliui nebėra aktualu, tačiau puoštis nenustojame, mat ritualinę vertę pakeitė faktinė – metalo praba, brangakmenio švarumas ir sertifikatai, gamintojo vardo žinomumas ir mūsų pačių sugebėjimas visu tuo džiaugtis bei puikuotis.
Dizainerės Milenos Černiakaitės nauja Misshapen kolekcija „Iocus“ – tai atviras klausimas apie juvelyrikos reikšmę šiuolaikiniame gyvenime, neracionalų mūsų potraukį prabangai, malonumams ir daiktams, neturintiems praktinės paskirties.
Misshapen (angliškai – deformuotas, turintis neįprastą formą) gimė iš idėjos, kad juvelyrikos dirbinio grožis neturi tilpti į rėmus ar atspindėti tradicinių estetinių verčių. Vystant kolekciją „Iocus“ idėja apie deformavimą iš materijos lygmens persikėlė į požiūrio: galbūt tai yra ne keisčiau atrodantis papuošalas, o mūsų suvokimas, kas puošia, o kas ne. Todėl kolekcijos ašis – brangakmenio vietoje naudojamas spalvotas stiklas. Jo spindesys ir nuo žvilgsnio kampo kintanti spalva stebėtoją provokuoja prieiti arčiau, pamatyti papuošalą iš skirtingų perspektyvų. Ir kiek ironiškai primena, kad reflektuodamas aplinką papuošalas tampa jos dalimi, o ne atkreipia dėmesį į „papuoštą“ asmenį.
„Iocus“ kolekciją sudaro masyvios, netipinės papuošalų formos, kurios tęsia Misshapen braižo liniją, atrodo skulptūriškai ir turėtų būti vertinamos kaip nešiojami šiuolaikinio dizaino objektai, sukurti ir rankomis pagaminti iš sidabro bei reflektyvaus spalvoto stiklo.
Iocus (lot.) – juokdarys, žaidimas, mažas pasilinksminimas, brangakmenis.
