Spalvų poreikis
Vestuvinius ir proginius rūbus R. Silė kuria jau 15 metų. Tad, pasak dizainerės, jau pats laikas pasiūlyti moterims ir drabužių, kuriuos jos galėtų vilkėti ne tik išskirtinėmis progomis, rašoma pranešime spaudai.
„Iš tiesų klientės nuolat vis prašo „kažko gražaus“, kuo galėtų puoštis kasdien. Tai privertė mane susimąstyti apie kitą mados kūrybinį lauką, – pasakojo dizainerė. – Norisi tęsti draugystę su klientėmis, pasiūlyti joms rūbų, kuriuos būtų galima dėvėti kiekvieną dieną. Tunikų idėją, galima sakyti, padiktavo pati vasara. Galbūt kažkiek „nagus prikišo“ ir internete matytos įspūdingo grožio nuotraukos, vaizduojančios basas merginas, vaikščiojančias paplūdimio smėliu, šalia pasakiškai mėlyno vandenyno.“
Tačiau, pripažįsta R. Silė, nors pradžioje ir galvojo apie „kasdieniškumą“, pavyzdžiui, sportinius kostiumus, to sukurti jai nepavyko. „Tikriausiai esu „skrendančio“, labai moteriško drabužio kūrėja“, – šypsodamasi pridūrė dizainerė.
Tunikos, kurių kolekcija pavadinta „Vasaros atspindžiai“, sukurtos iš plonučių natūralaus šilko arba poliesterio šifonų. Juk, R. Silės teigimu, natūralaus šilko su niekuo nesupainiosi. Jis ne tik švelnus ir lengvas, bet turi ir kitų kūnui malonių savybių.
„Kai vėsu, šilkas šildo. Kai karšta, jis vėsina. Šilko hidroskopinės savybės yra puikios. Moterys jį myli dėl išskirtinio švelnumo. Tiesa, tačiau jo priežiūra reikalauja šiek tiek pastangų. Todėl, kaip praktiškesnį variantą, šalia natūralaus šilko šifono tunikų, pasiūliau klientėms ir pliesterinio šifono tunikas. Pastarojo pluošto audiniai pasižymi kitokiomis savybėmis nei šilkas. Jie yra šiek tiek sunkesni, mažiau sugeria kūno drėgmę ir neturi gerų termoreguliacinių savybių. Tačiau jų priežiūra – ypač paprasta. Bet kuriuo atveju, abiejų audinių tunikos yra lengvos, nevaržančios judesių“, – sakė dizainerė.
R. Silė sukūrė ir margų, ir vienspalvių tunikų. Taip pat yra modelių su skeltukais. Pastarosios, pasak kūrėjos, labiau „plaikstosi vėjyje“. Tačiau, žinoma, galima rinktis ir santūresnes, viskas priklauso nuo kliento skonio ir norų.
Paklausta apie spalvų gamos tunikoms pasirinkimą ir, ar kuriant vestuvines sukneles dažnai „trūksta“ spalvų, todėl čia norėta atsigriebti, dizainerė atsakė juokdamasi. Pasirodo, spalvų poreikis ją „ištinka“ kiekvieną rudenį, kai vestuvių sezonas eina į pabaigą: „Tuomet namuose atsiranda įvairių ryškių paveikslų, pagalvėlių bei kitų spalvingų interjero detalių. Tikriausiai taip save bandau subalansuoti. Tiesą sakant, dabar dar apie tai nespėjau susimąstyti, tačiau galbūt kasdienės mados kūrimas gali išspręsti šį klausimą. O grįžtant prie tunikų, čia vyrauja spalvų įvairovė. Bus ir mėlynos, ir žalsvos, ir raudonos, ir rožinės, ir violetinės, ir mėtos spalvos.“
Svajonės prisijaukinimas
Dizainerė dar pati nežino, ar žengdama į kasdienybę, apsiribos tik tunikomis. Juk iš pradžių nebuvo net konkretaus plano kurti tunikas. Tai tiesiog tapo idėjos, kurti kažką kitą, o ne vestuvinę madą, pradžia. „Turiu daug minčių, ką norėčiau ir galėčiau pasiūlyti moterims ir tai tikrai ne vien paplūdimio dalykai. Noriu kurti kiekvienai dienai moterims tinkančius drabužius, kad jos galėtų puoštis eidamos į darbą, leidžiant laisvalaikį mieste, atostogaujant“, – pridūrė R. Silė.
Ar lietuvės dažnai renkasi tunikas paplūdimyje, ar joms dar reikia „prisijaukinti“ šį rūbą? Ir, apskritai, kokiai moteriai skiriamos šios tunikos? Dizainerės manymu, mūsų moterys keliauja tikrai nemažai. Jos mėgsta atostogauti, moka puoštis. „Taigi, nemanau, kad lietuvėms dar reikia „prisijaukinti“ tunikas. Joms tiesiog reikia turėti galimybę jas pasirinkti. Šios tunikos skirtos moterims, kurios ir atostogų metu nori puoštis, kurios mėgsta vėjyje plevenantį švelnų audinį. Tunikos yra tiesiog neatsiejamas atributas leidžiant laiką paplūdimyje, terasoje ar prie baseino, tačiau vengiant intensyvių „saulės vonių“. Juk kartais norisi ir reikia nuo saulės pasaugoti odą, bet tai juk nereiškia, kad reikia grįžti į namus. Įsivaizduoju, kad tunikos turėtų patikti paplūdimio vakarėlius mėgstančioms, atostogaujančioms moterims, kai nesinori „sunkaus“ rūbo, o tiesiog užsimesti kažką „lengvo“, – sakė dizainerė.
R. Silė pripažįsta, jog jei turėtų galimybę daugiau laiko skirti atostogoms, tunika būtinai būtų jos lagamine. Vilkėti tuniką paplūdimyje, pasak dizainerės, yra jos svajonė: „Tačiau vasara man yra pats darbų įkarštis. Todėl atostogauti šiltuoju metų laiku tenka retai. Galbūt tai yra dar viena priežastis, kodėl pradėjau kurti tunikas. Tiesiog norėjosi kažkiek priartėti prie svajonės, bent taip prisiliesti prie vasaros ir atostogų romantikos. Juk vien galvojant apie vasaros pramogas darosi saldu.“
Dizainerės teigimu, po tunika galima vilkėti ne tik maudymosi kostiumėlį, bet, pavyzdžiui, ir trumpą, siaurą suknelę. „Taip tuniką tikrai galėsite dėvėti visur. Tuomet ji taps tiesiog besiplaikstančiu, stilingu drabužiu, o ir nuogo kūno per daug nesimatys“, – šypsodamasi patarimą būsimoms klientėms davė R. Silė.
Vestuvinė aistra
Ne paslaptis, jog daugeliui kūrėjų pasaulyje vis dar siaučianti pandemija ir karantinas sumaišė visas kortas. Kai kuriuos tai netgi privertė keisti darbo kryptį ar pradėti viską nuo nulio. R. Silės teigimu, be daugybės trūkumų, pandemija vis dėlto turėjo ir pliusų.
„Atsirado laiko stabtelėjimui, minčių susidėliojimui, senų planų įgyvendinimui. Nors kasdienius rūbus kurti planavau jau seniai, tačiau tik būtent dabar radau tam laiko. Iš tiesų buvau pradėjusi kurti ir puošnių naktinių bei chalatų liniją, tačiau „pasiekti finišo tiesiąją“ vėlgi sutrukdė laiko stygius. Tiesiog prasidėjus sezonui, vėl imdavausi individualių nuotakų užsakymų, o kitus dalykus atidėdavau ateičiai“, – pasakojo dizainerė.
Nors naujų idėjų ir netrūksta, tačiau R. Silė nuramina savo klientes, vestuvių mados atsisakyti ji tikrai neketina.
„Būtų labai sunku ir gaila tai padaryti, nes tai yra mano aistra. Vestuvinės suknelės yra atskira drabužių kategorija, kur galima išskleisti savo kūrybinį potencialą ir naudoti mano taip mylimas įvairias rankų darbo dekoravimo technikas“, – atviravo kūrėja.
R. Silė tiki, jog, nors vasarą vestuvių ir netrūksta, užteks laiko viskam – ir nuotakų puošimui, ir paplūdimio „madisčių“ rengimui: „Planuoju plėsti veiklą. Noriu būtent kasdienės mados linijai suburti siuvančių, gabių žmonių komandą. Kuriant vestuvines ir progines sukneles to padaryti nepavyko, nes ten netrūksta sudėtingų dekoravimo sprendimų.“