Filosofinis laisvės tyrinėjimas
Pats O. Povilėnas apie savo kolekciją sako taip: „Kolekcija leidžiasi į gilią filosofinę kelionę, siūlydama kritiškai apmąstyti laisvės sampratą. Tai meta iššūkį įprastiniam supratimui ir nagrinėjama įtampa tarp suvokiamos autonomijos ir visuomenės konstrukcijų. „Laisvė yra iliuzija“ iš naujo suvokia laisvės prasmę ir kelia provokuojantį klausimą – ar laisvė yra apčiuopiama tikrovė, ar tai tik kruopščiai sukurtas miražas?“
Pasitelkiant kontrastus ir dvilypumus Povilėnas kvies žiūrovus apmąstyti šį klausimą, ištrindamas ribas tarp tikrovės ir suvokimo.
Kontrastų šokis: realybė prieš suvokimą
Pasak Oskaro, kolekcija tarnauja kaip drobė, kurioje šviesa ir tamsa, nestabilumas ir struktūra, minkštumas ir griežtumas susilieja bei susiduria vienas su kitu. Kiekvienas kūrinys pasakos apie dvilypumą, skatindamas žiūrovus pajusti subtilią pusiausvyrą tarp laisvės ir santūrumo, iliuzijos ir tiesos. Kolekcijoje bus derinami lengvi šilkai su standžiomis vilnomis, ore tvyros įtampa tarp plazdančių siluetų ir preciziško siuvimo.
„Mus supa pasirinkimo ir autonomijos iliuzija. Mada, kaip ir laisvė, per saviraišką suteikia išsilaisvinimą. Tačiau kiekvienas drabužis taip pat yra struktūra, riba ir visuomenės lūkesčių atspindys. Mano kolekcija medituoja apie šį paradoksą, skatindama savistabą už paties audinio“, – aiškina O. Povilėnas.
Iliuzijos ir refleksijos etapas
Atkartojant filosofinį kolekcijos gilumą, spektaklio scenografijoje bus panaudotas trompe-l’œil menas. Lietuvos ambasada bus paversta įtraukiančia aplinka, kurioje abejojama realybe ir kvestionuojamas suvokimas.
Architektūrinės iliuzijos sukurs siurrealistinį potyrį – tarsi ištirpstančias sienas, besikeičiančias perspektyvas ir sceną, kuri prieštaraus erdvinei logikai.
Ši aplinka taps kolekcijos temos metafora, primenančia, kad laisvė dažnai yra mūsų lūkesčių suformuota iliuzija. Drabužiai išryškės kaip skulptūrinės formos, pakibusios tarp tikrovės ir vaizduotės.
Paveldo ir inovacijų suartėjimas
Lietuvos ambasados pasirinkimas renginio vietai yra labai simboliškas, atspindintis Povilėno paveldo ir jo pasaulinės įtakos susiliejimą. Pasak Oskaro, diplomatijos šventovė pavirs vizija, peržengiančia sienas ir tapatybes, kaip ir patys drabužiai.
