„Ei, šiandien aš jau nuėjau 10 000 žingsnių!” – ko gero visi esate girdėję tokią frazę. Dauguma taip pat žino, kad reikia ne tik vaikščioti, bet ir reguliariai mankštintis, sportuoti, pozityviai mąstyti, per dieną suvalgyti nors penkis vaisius ir daržoves... Visi žino, bet ar daro?
2021 m. vasarą buvo atliktas Europos Sąjungos programos Erasmus+ finansuojamas tyrimas, kuris yra vienas iš projekto „Moterų barjerai“ dalių. Jame dalyvavo du tūkstančiai 20-65 metų amžiaus moterų iš Italijos, Bulgarijos, Graikijos, Rumunijos ir Lietuvos. Tyrimo tikslas - padėti išsiaiškinti moterų fizinio aktyvumo situaciją minėtose šalyse, jų fizinės ir sportinės veiklos įpročius bei patirtis, požiūrį į fizinį judėjimą, nustatyti, kokios priežastys ir kokios kliūtys trukdo moterims užsiimti fizine veikla. Kitas projektas – pateikti šalims rekomendacijas, jų sulauksime 2022 m. antroje pusėje.
Moterys fiziškai pasyvesnės
Kaip parodė apklausa, fiziškai aktyvesnės (per 60 proc.) buvo tyrime dalyvavusios nesusituokusios, išsiskyrusios ar vienišos moterys – greičiausiai dėl mažesnių įsipareigojimų šeimai.
„Visoje Europoje žmonių fizinio aktyvumo lygis mažėja. 2021 m. Pasaulio sveikatos organizacija yra pateikusi visų Europos Sąjungos šalių fizinio aktyvumo lygių apžvalgą – pagal šią statistiką, jeigu lyginsime tik mūsų tyrime dalyvavusias šalis, daugiausia sportu užsiima italai, po jų seka lietuviai, rumunai. Tačiau be išimties visose šalyse moterys yra fiziškai pasyvesnės nei vyrai. Mūsų atliktas tarptautinis tyrimas parodė, kad vis dėlto moterys yra linkusios užsiimti fizine veikla. Bet vėl gi fizinio aktyvumo lygis ir tarp įvairių šalių moterų smarkiai skiriasi – greičiausiai dėl vietinio konteksto, skirtingų kultūrinių normų ir amžiaus“, – komentuoja tarptautinio projekto „Europos šalių bendradarbiavimas, skatinant moterų dalyvavimą fizinio aktyvumo programose / „Moterų barjerai“ vadovė Lietuvoje Daiva Grikšienė.
Fizinio aktyvumo priešai ir motyvatoriai
Penkių šalių tyrime buvo analizuojama, kokios yra pagrindinės kliūtys, dėl kurių moterys yra fiziškai neaktyvios. Svarbiausia respondenčių nurodyta priežastis buvo laiko trūkumas (23 proc.) bei motyvacijos stoka ar jos praradimas (14 proc.). Motyvacijos trūkumą dažniausiai įvardino lietuvės.
Tyrime taip pat analizuotos ir priežastys, kodėl moterys tampa fiziškai aktyviomis. Nurodytos pagrindinės priežastys buvo šios: poreikis sumažinti įtampą (19 proc.), noras palaikyti puikią fizinę formą (17 proc.), dėl sveikatos (12 proc.). Šiuo klausimu ypač išryškėjo šalių skirtumai. Pasirodo, lietuvėms didžiausias motyvatorius sportuoti yra siekis turėti gražią figūrą (30 proc.), į sporto salę jos aktyviau eitų ir vedinos noro priklausyti bendruomenei (13 proc.). Priežastis, kuri bulgares labiausiai skatina sportuoti, yra geros savijautos palaikymas (59 proc.).
Graikės teigia, jog sportuoja, kad palaikytų savo fizinę formą (30 proc.) ir kartu pagerintų psichologinę būklę (26 proc.). Noras palaikyti fizinę formą (26 proc.) ir galimybė sumažinti įtampą, atsikratyti nuovargio, streso (21 proc.) – tai būtų tos priežastys, kurios greičiausiai padėtų italėms apsispręsti aktyviau užsiimti mankšta ar pan.
Tyrimas akivaizdžiai parodė, kad fizinė veikla gali paskatinti gerą nuotaiką ir psichologinę būklę – net 63 proc. sportuojančių moterų teigė, kad nejaučia jokių depresijos simptomų, kai tuo tarpu nesportuojančiųjų grupėje tai patvirtino tik 37 proc.
Penkių moterų paveikslai
Tarptautiniame moterų fizinio aktyvumo tyrime dalyvavusios lietuvės iš kitų šalių moterų išsiskyrė tuo, kad daugiausiai jų buvo įgijusios aukštąjį išsilavinimą. Lietuvės skyrėsi ir tuo, kad turėjo daugiausiai antsvorio ar save įvardino kaip nutukusias (40 proc. apklausoje dalyvavusių moterų). Beveik pusė visų apklaustų lietuvių (47 proc.) visai nesportuoja. Sportuojančios tautietės tai daro nereguliariai, dažniausiai namuose, o į sporto salę nueina dažniausiai dėl to, kad nori turėti gražią figūrą.
Graikės iš tyrime dalyvavusių šalių moterų – antros pagal apkūnumą (32 proc. turi antsvorio). Nesportuoja beveik pusė (44 proc.) apklaustų graikių, bet graikės labiau patenkintos savo išvaizda nei lietuvės. Kad patobulintų savo figūrą, sportą renkasi maždaug trečdalis Graikijos moterų, kitoms sportas svarbus kaip priemonė sumažinti stresą, atsipalaiduoti ar gerai praleisti laiką.
Liekniausios tyrimo dalyvės – bulgarės (antsvorį turi tik 20 proc. respondenčių). Jos dažnai mankštinasi savarankiškai, mėgsta vaikščioti gamtoje, bėgioti, važinėti dviračiu. Tačiau bulgarės dažniau nei kitų šalių atstovės teigia, kad jas periodiškai aplanko depresinės nuotaikos.
Sveika gyvensena bei sportas yra tie motyvatoriai, kurie padeda italėms išlikti gražesnėmis, jaunesnėmis ir kovoti su slogia nuotaika. Todėl itales motyvuoja visi veiksniai, kurie padeda siekti šių tikslų. Dažniausia italių fizinio neaktyvumo priežastis – finansinė arba kitai veiklai (pavyzdžiui, savišvietai, studijoms) skiriamas prioritetas. Užsiimti fizine veikla daliai italių trukdo ir tai, kad jos daug laiko praleidžia su šeima ar yra pasinėrusios į visuomeninį-politinį gyvenimą. Pagal apklausą italės labiausiai iš visų šalių domisi politikos aktualijomis ir dalyvauja politikoje – net 30 proc. apklaustųjų.
Net 71 proc. rumunių teigė, kad nemėgsta sportuoti, nors mokykliniame amžiuje būtent rumunės buvo didžiausios sporto entuziastės. Tačiau pagal apklausos duomenis rumunės yra judriausios savo kasdienėje buitinėje ar darbinėje veikloje (nemažai jų sodininkauja ir pan.). Nurodoma pagrindinė priežastis, kodėl rumunės mažai sportuoja – finansai, taip pat įtakos turi ir laiko stygius.
Vietoj šventinio palinkėjimo
Artėja Naujieji metai, ir, kaip kiekvieną sausį, milijonai žmonių visame pasaulyje įsipareigos tobulėti, keisti savo gyvenimą, rasti laiko sportui, sveikai gyvensenai. Galbūt šis straipsnis į karjeros verpetą įsisukusioms moterims sužadins motyvaciją bėgioti ar mankštą padaryti? Galbūt namų ruošos darbų į kampą įspaustos mamos ras minutę laiko sau? Galbūt visos sportuoti svajojančios, tačiau užsiėmusios ir laiko neturinčios moterys įveiks „moterų barjerus“!