„Miegi? Ne, jei priglaudžiu savo skruostą prie tavojo, jaučiu, kaip virpa tavo blakstienos, lyg plazdėtų įkalintos musės sparnai. <...> Mano suglebęs kūnas šaukiasi miego, o kaklas sunkiai nusvyra ant tavo švelnaus peties; bet auštant melsvam rytmečiui mūsų mintys paslapčia vienijasi meilėje.“
Colette, „Bemiegės naktys“, Colette istorijų rinkinys
Lūpų putlumas, kaklo linkiai, blakstienos – visa tai dažnai lydi rašytojos Colette kūrybą. Jos geidulinga proza uždega aistras ir virpina širdies stygas, kiekvieną jausmo atspalvį ji tapo taip tiksliai ir taip nuoširdžiai.
Su jai būdingu atvirumu Colette teigia: „Meilė nėra garbingas jausmas“.
Ji buvo išsilavinusi, protinga ir seksualiai išsilaisvinusi. Įkvėpta talentingosios rašytojos, žurnalistės, scenaristės, kadaise grožio žinovės ir net įžūlios scenos artistės, nepriklausoma mados namų „Max Mara“ moteris įgauna žiupsnelį Belle Époque (gražiosios epochos, XIX–XX a. sandūra) elegancijos, demimondo glamūro užuominų ir jausmingos moters blyksnių.
Modernu, atsargu, tačiau įtaigu – mados namai siekė sukurti ir atskleisti tai, ką Colette reiškia literatūrai. Ir štai, blausiose ir nespalvotose nuotraukose regėti parkuose vaikštinėjančios Belle Époque gražuolės, atrodančios taip dailiai ir jautriai, tarsi jų apranga turėtų sielą. Japonų įkvėptas suapvalintas siluetas, būdingas 1910-iesiems, tapo atspirties tašku intriguojančių naujų konstrukcijų paltams. Kartais šie su kimono kirpimo rankovėmis, o kartais nugaroje krintantys laisvomis klostėmis – tarsi beisbolininkų stiliaus švarkeliai. Iš kašmyro, purios alpakų ir kupranugarių vilnos pasiūti paltai yra baigiamasis prabangios, tačiau kasdienės elegancijos akcentas. Megzti ar veltinio – puspalčiai ir paltai kuria lengvesnio lauko rūbo, balansuojančio tarp palto ir kardigano, įspūdį.
Modeliai ties liemeniu turi plačią megztą juostą, sutvirtintą siauru dirželiu – kaip obi diržas.
Minkštos veršelių odos rankinės užsegamos stilizuotais vyriais ir sagtimis, jos primena laikmečiui būdingus lagaminėlius.
Colette yra pasakiusi: „Yra vyno žinovų, yra ir mėlynos ekspertų“, tad šioje kolekcijoje daug dėmesio skyrė giliems tamsiai mėlynos tonams, kuriuos maišė su aklina juoda ir dūminiais pilkais atspalviais.
Dažnai Colette rengdavosi tarsi vyras. Vienas pagrindinių jos romano „Chéri“ herojų (Fredas Peloux, dar vadinamas Chéri) išsiskiria nepriekaištinga klasika, kolekcijoje šią atspindi įtakingų tarnautojų ir jūreivių paltai bei dalykiniai švarkai.
Peniuarai, pižamos ir pudra – šešėliuose skendinčių buduarų ir užkulisių scenos įkvėpė kamisoles, apatinukus ir pižamų stiliaus sukneles. Pasiūti iš flanelės, drapo ar tvido su regimomis siūlėmis, jie tampa gundančia stilistine linija, brėžiama greta miesto „šarvų“. Švelnūs audinio surišimai suteikia moteriškumo sijonams ir švarkams, akcentuodami taliją. Chalatai iš flanelės ar pliušinio nakties mėlynumo aksomo, suknelės ir kiti rūbai suskamba nauja nata ir dieną, ir vakare: sutemus juodų ir mėlynų kristalų blizgesys išryškina jų griežtą geometriškumą.
Colette išsamiai aprašo savo veikėjų įvaizdžius: kūno linkius glostantys siluetai, pudros prisilietimas, šiek tiek lūpų dažų, lako ir pomados – tai begalė mažyčių prisilietimų, sukuriančių magiją. Ir kodėl gi išvaizdai skiriama tiek dėmesio? Colette akimirksniu atsako: „Gražu? Kam? Kodėl, dėl savęs, žinoma“. Mados namams „Max Mara“ belieka pritarti.