Verslas it nušvitimas
Kūrybinis įkvėpimas Eglę lydėjo visada: vaikystėje ji namo sienas paišaliojo kreida, o paūgėjusi ėmė lankyti dailės mokyklą. Vėliau sekė grafinio dizaino studijos, o galiausiai – lieptas į skaitmeninio pasaulio gelmių liūną. Tačiau viso proceso metu Eglė buvo ne viena. Ją lydėjo … varlės.
„Kieme turėjom dekoratyvinį baseinėlį, kuriame auginom varlytes. Tuo metu mėgau fotografuoti, o varlės man atrodė lyg medalionai. Ir staiga aplankė nušvitimas: kilo idėja vieną varlę nupiešti ir pažiūrėti, kaip piešinys atrodo ant marškinėlių, – pasakoja Eglė. – Po kurio laiko važiavome iš Druskininkų ir pamatėm, kaip gandras laukuose stypinėja. Iškart kilo panika: ėmiau galvoti, kad mano varles sules! O sesė ėmė ir sušuko: „Saugokis gandro!“. Mane šie žodžiai taip paveikė, kad iškart juos užsirašiau.“
Nuspėti, kur visa pasisuko, nesunku. „Saugokis gandro“ tapo prekės ženklo pavadinimu, o varlė keliauninkė – pagrindiniu simboliu, kuris nutūpė ant Eglės kuriamų džemperių bei marškinėlių.
Kaip kūryboje atsirado lėktuvai?
Pašnekovė jau aštuonerius metu dirba Lietuvos (Vilniaus, Kauno ir Palangos) oro uostams. Juose ji atsako už reklamos gamybos dizainą bei koordinuoja procesus. Jei stovėdamas oro uoste apsidairysi aplink, visur išvysi Eglės kūrybą. Grindų grafika, informacinės lentelės, šviečiančios nuorodos, reklaminiai stendai, lauko iškabos, pilonai, skrajutės, vizitinės, plakatai, meniu ir net draudžiamųjų daiktų ir skysčių stoveliai: visais grafiniais sprendimais pasirūpino Eglė.
„Pirma sumaketuoju, tada maketus pateikiu gamintojams ir prižiūriu jų gamybos procesą (rūpinuosi, kad pagaminta produkcija pasiektų oro uostų erdves). Visa tai labai įdomu, nes kiekvieną kartą atrandu naujų medžiagų bei naujų gamybos subtilybių. Šie darbai mane tiesiog pakelia nuo žemės ir niekada neleidžia nustoti svajoti. Lėktuvai tarsi įkūnija norus – štai kodėl juos pasirinkau kaip drabužių linijos puošmeną.“
Atrodytų, lėktuvai niekaip negali prilygti varlėms: juk skiriasi ir dydžiu, ir galia. Tačiau Eglės filosofija kitokia: jos teigimu, ant žemės stovintys lėktuvai – tikri galiūnai, tačiau yra naudingi tik tada, kai skrenda. O štai varlė – ir šokli, ir visada daranti didelę įtaką aplinkai.
„Mama juokauja, kad aš varles prisijaukinau. Tik palieku atidarytas duris, ir, žiūrėk maža varlytė jau į kambarį įšokuoja. Panašiai ir idėjos mano galvoje verda, o po to sluoksniuojasi. Jos kyla iš aplinkos, kelionių, gamtos, pokalbių, perskaitytų knygų. Kartais tos idėjos magiškos atrodo ir man pačiai“, – prisipažįsta Eglė, į lėktuvus lipanti apsivilkusi savo kurtais marškinėliais.
Nori kurti vaikams ir svajoja apie butiką
Gyvenimo varikliu Eglė įvardija savo svajones ir šiuo metu trykšta noru kurti kolekciją vaikams. Tiesa, neatsisakytų ir butiko Italijoje, kuris alsuotų romantika ir savu išskirtinumu.
O kad jau paminėjom romantiką, tai ir nesustokim. „Romantikams bei svajotojams linkiu tokiais ir likti, nes kitaip nustos suktis pasaulis. Reikia daug ką išbandyti ir nebijoti, kad pirmąkart nepasiseks. Kai pasiseks tik iš dešimto karto, bus dar saldžiau“, – sako Eglė. Tuo paremta ir jos kūrybinė filosofija.
„Būna, norisi paliesti dangų. Būna, didžiausia laimė užplūsta grybštelėjus lėktuvo sparną. Pakilusi virš Žemės fiziškai jaučiamės mažesni, bet emocinės platybės išsiplečia iki begalybės. Tai ir gyvenkim įsiklausydami, ką sako širdis. Manojoj zujo lėktuvai, aplinkui visada šokliavo varlės, todėl abu nutupdžiau ant savo kūrinių.“