Per metus iki 40 kilogramų vilnos
Kupranugarių vilna surenkama rankomis šukuojant gyvūnus pavasarinio kailio keitimo metu. Per metus vienas kupranugaris gali užsiauginti iki 40 kilogramų vilnos, priklausomai nuo paties gyvūno dydžio. Ši vilna pasižymi lengvumu bei minkštumu. Dėl šių gyvūnų populiacijos mažėjimo ir jų vilnos stygiaus tekstilės pramonėje, ji vertinama kaip brangus pluoštas, todėl įprastai yra maišoma su kitomis vilnomis. Populiariausias derinys – merinosų ir kupranugarių vilna.
Kupranugariai šaltuoju metų laiku gali užsiauginti net iki 40 centimetrų ilgio plaukus, kurie susideda iš dviejų sluoksnių: šiurkščiojo pluošto ir poplaukio. Pastarasis yra vertingoji, puikias izoliacines savybes turinti plauko dalis, kuri ir yra naudojama produktų gamybai.
Kupranugarių vilnoje lanolino (natūralių riebalų) yra 30 proc. daugiau nei merinosų vilnoje, todėl ji geriau sulaiko šilumą. Audinys iš tokio tipo vilnos yra pralaidus orui, teigiamai veikia kraujotaką.
Prabangiausia – kašmyro vilna
Viena švelniausių ir prabangiausių vilnų – kašmyro ožkų. Kašmyro ožkos yra retos, nes sėkmingai išgyventi gali tik specifiniame klimate – 4 kilometrų aukštyje virš jūros lygio. Daugiausia šio tipo ožkų auginama Mongolijoje ir Kinijoje.
Kašmyro vilna sudaro tik apie 0,5 proc. visos pasaulio vilnos, todėl ji yra itin vertinama. Jos plaukas pasižymi švelnumu, lengvumu bei blizgesiu. Apatinis ožkų vilnos sluoksnis minkštas ir tankus, todėl puikiai saugo jas nuo šalčio, kuris Mongolijoje ir Kinijoje gali pasiekti net minus 40 laipsnių pagal celsijų temperatūrą.
Ši vilna taip pat nėra kerpama, o iššukuojama. Iš vieno kašmyro ožio per metus pavyksta iššukuoti 150 – 200 g., o iš ožkos – vos 100 gramų gamybai tinkamos vilnos. Vienam vidutinio dydžio megztiniui gali prireikti pagaminti net 3-5 ožkų vilnos! Todėl, kaip ir kupranugarių vilnos atveju, pastaroji yra maišoma su kitomis vilnomis. Net ir mažas kašmyro kiekis, maišomas su kita vilna visiškai pakeičia gaminių struktūrą. Kašmyro vilna naudojama gaminant drabužius, pirštines, šalikus ar žiemines kepures, taip pat siuvant patalynę.
Labiausiai paplitusi – merinosų vilna
Merinosų vilną prieš du šimtmečius į senąjį žemyną atplukdė ispanų kolonizatoriai. Būtent tada ji sparčiai paplito po visą pasaulį. Merinosų rūšies avys daugiausiai auginamos Australijoje, N. Zelandijoje ir Pietų Afrikoje, jų ganyklos dažniausiai įkuriamos toli nuo pramonės objektų ir didelių miestų.
Merinosų avių vilna yra labai plona – jos plauko storis ne didesnis už 0,002 mm. Šio tipo vilna už įprastą avių – plonesnė net 7 kartus, todėl puikiai tinka patalynei, yra antialergiška bei pasižyminti termoreguliacinėmis savybėmis. Ši vilna puri, minkšta ir švelni, o gaunama avis kerpant.
Šio tipo vilna yra populiari ir dėl avių gebėjimo užauginti didesnį jos kiekį. Jei dauguma avių veislių per metus užaugina apie du kilogramus vilnos, tai merinosų avys jos užauginti gali net iki 17 kilogramų.
Svarbu – tinkama priežiūra
Merinosų rūšies vilnos gaminius skalbti dažniausiai galima, bet prieš tai darant būtina atkreipti dėmesį į gaminio etiketę. Skalbti reikia atsargiai, todėl rekomenduojama vilnos gaminius skalbti rankomis arba skalbimo mašina, kurioje yra būtent vilnai skirta programa. Skalbti kitomis, 30 lapsnių temperatūros programomis – nepatariama.
Vilnai skalbti rekomenduojama rinktis skystą skalbimo priemonę su lanolinu, kuris, kaip kondicionierius, atstato vilnos plauko riebalų pusiausvyrą. Skalbimo miltelių naudoti nepatariama, nes miltelių granulės gali nespėti ištirpti ir dėl to užstrigti audinyje ar suvelti pačią vilną.
Tuo tarpu kupranugarių ir kašmyro vilnos gaminiams rekomenduojamas tik profesionalus valymas. Po valymo visi vilnoniai gaminiai turi būti lengvai iššukuojami ir įriebinami lanolinu, kad vilnos plaukas atgautų savo ankstesnes savybes.