Mados pasaulis ir tendencijų evoliucija yra itin keistas dalykas. Ar yra tekę kada nors pamatyti ant podiumo kažką beprotiškai keisto ir negražaus, o po pusmečio pastebėti, kad šis daiktas atsidūrė jūsų pageidavimų sąraše ir verčia jus lakstyti po parduotuves, ieškant jo pas įvairius gamintojus? Paimkite, pavyzdžiui, bjauriuosius batus (angl. ugly-shoes) arba batelius kvadratinėmis nosimis, kurie praėjusiais metais buvo labai populiarūs.
Jie atrodė pernelyg neįprastai ir pernelyg madingai, jog net visi mados kritikai palankiai įvertino šią idėją. Ir nors tokio modelio batelius žvaigždės nešiojo dar 10-ajame dešimtmetyje, mūsų laikais prireikė šiek tiek laiko, kol tokia avalynė apsuko visiems galvas ir privertė masinės rinkos prekės ženklus štampuoti panašius modelius. Taigi kur yra tas lūžio taškas, kai suvokiame, kad tai, kas anksčiau mums atrodė itin nepatrauklu, dabar pradėjo mus žavėti ir dominti?
Knygos „The Psychology of Fashion“ („Mados psichologija“) autorė, profesorė Carolyn Mair „The Telegraph“ pasakojo, kad laikas, per kurį mes priimame naujas tendencijas, priklauso nuo kelių veiksnių, iš kurių svarbiausi yra asmenybės, vaidmuo ir ištekliai. Ši teorija vadinama „naujovių sklaida“, ir sociologas Everettas Rogersas ją pirmą kartą suformulavo dar 7-ajame dešimtmetyje. Tačiau ji ne ką mažiau yra aktuali ir šiandien.
Vadinamieji „novatoriai“ atsiduria savotiškos tendencijų ciklo kreivės pradžioje – jų nėra daug. Tai gali būti A sąrašo žvaigždės, turinčios neįprastą stiliaus pojūtį, pavyzdžiui, Rihanna ar Lady Gaga. „Jei turite pakankamai pinigų, galite nusipirkti daug įvairių dalykų, – aiškino C. Mair. – Novatoriai yra tie žmonės, kurie visada išbando naujas tendencijas. Jie, panašu, yra labiau ekstravertiški, turi gerą darbą ir supranta, kad net surizikavę mados srityje, nepraras savo profesijos“.
Kitas veiksnys yra „ankstyvieji pasekėjai“. Jie gali nusigvelbti pavyzdį nuo podiumo ar aptikti vintažinį analogą, kuris prilygtų įvaizdžiui ant podiumo. „Jie pasigauna idėją, kai tik kas nors kitas ją išbando – jie nebūna patys pirmi, – „The Telegraph“ pasakojo C. Mair. – Dažnai nutinka taip, kad jais tampa įtakingi asmenys iš socialinių tinklų“.
Kai mados žurnaluose ir socialiniuose tinkluose pasirodo influenceriai ir įžymybės, kurių apranga atspindi tam tikrą mados tendenciją, ji pradeda plisti į mases, ir maždaug šiuo momentu mada nuo podiumų įsiveržia į parduotuves ir tampa prieinama visiems.
„Ankstyvoji dauguma“ yra tie žmonės, kuriems iš tikrųjų ta mada patinka. Jie domisi ja ir savo išvaizda“, – apie trečiąją vartotojų kategoriją sakė C. Mair. – Jie nebijo išbandyti naujovių ir nori atrodyti šiuolaikiškai, bet tuo pačiu nori būti saugūs“.
Aukščiausiame kreivės taške yra „vėlyvoji dauguma“. Ši grupė daugiau dėmesio skiria vyraujančioms mados tendencijoms, o ne tam, kas pasirodo parduotuvėse. Šie žmonės nemėgsta rizikuoti bei eksperimentuoti ir vienai ar kitai mados tendencijai pasiduoda tik tada, kai ją jau būna išbandę novatoriai, ankstyvieji sekėjai ir ankstyvoji dauguma.
Paskutinę grupę sudaro „atsiliekantys vartotojai“. „Tai tie žmonės, kurie išbando tendenciją vėliausiai – jei apskritai ją išbando“, – sakė C. Mair. Dažniausiai pačios karščiausios tendencijos jų visiškai nedomina ir jie neturi jokios įtakos jos plitimui.
Tačiau ne visos tendencijos sklinda vienodai. Anot mados ekspertės Anabel Maldonado, tai, ar mada įsitvirtins, labai priklauso nuo visuomenės ir tuo metu vyraujančių mados krypčių. „Aptempti džinsai yra neatsiejama jaunystės dalis, ir visuomenė juos vertina, nes mes visada norime turėti ką nors, kas padėtų mums atrodyti jauniau. Štai pelerinos iš esmės niekada neišeina iš mados – jos figūruoja kiekvienu rudens – žiemos sezonu. Manau, kad taip yra todėl, kad jos turi labai galingą bendruomenės apsaugą“.
„Jei mados ir realybės ryšys nuo pat pradžių bus silpnas, ta tendencija bus pasmerkta greitai nuslopti, nes ją priims tik nedidelė dalis gyventojų. Tačiau jei siūloma estetika pataikys ant tinkamos bangos, ji lengvai prigis“, – aiškino ekspertė.
