Pavyzdžiui, Kinijoje gana populiarios yra grupinės apsipirkimo kelionės į Jungtinės Karalystės (JK), Italijos ar Prancūzijos outlet tipo prekybos centrus.
Pirmieji outletai atsirado JAV, maždaug 1930-aisiais, vadinamosios didžiosios ekonominės krizės (angl. The Great Depression) laikotarpiu. Šiose neišvaizdžiose parduotuvėse, kurios paprastai veikdavo pačiuose fabrikuose, sandėliuose arba nedideliuose priestatuose prie jų, gamintojai savo darbuotojams tiesiogiai pardavinėdavo perteklines ar apgadintas prekes su didele nuolaida (angl. sample sales). Šio modelio išradėju laikomas Haroldas Alfondas, „Dexter Shoe Company“ įkūrėjas.
Kiek vėliau prekės gamyklų parduotuvėse imtos pardavinėti ne tik darbuotojams. Jose klientai kartais galėdavo stebėti ir gamybos procesą, kaip antai originalioje „L.L. Bean“ parduotuvėje JAV, Merilando valstijoje.
Atsirado ir keli outletai, veikiantys nepriklausomai nuo gamyklų. Vieną pirmųjų atidarė vyriškų drabužių kompanija „Anderson-Little“. Tačiau iki aštuntojo dešimtmečio pradžios jų koncepcija keitėsi nedaug. Iki 1970-ųjų pagrindinė tokių parduotuvių paskirtis buvo atsikratyti perteklinių ar apgadintų prekių, kad jų nereikėtų utilizuoti.
Pradininkė – „Vanity Fair“
Viską pakeitė drabužių ir avalynės gamintoja „Vanity Fair“ („VF Corporation“), valdanti tokius prekės ženklus, kaip „Timberland“ ir „North Face“.
1974 m. „Vanity Fair“ atidarė pirmąjį skirtingų gamintojų outlet tipo prekybos centrą Readinge, Pensilvanijos valstijoje.
Per devintąjį ir dešimtąjį dešimtmečius daugybė tokių centrų pridygo visose Jungtinėse Valstijose. Ir juose jau nebuvo parduodamos perteklinės prekės. Atvirkščiai – žinomi gamintojai ėmė kurti kolekcijas specialiai outletams.
Be to, laikui bėgant, šie centrai kiek priartėjo prie tradicinių prekybos zonų, bet išliko atokiau nuo pagrindinių gatvių. Dėl didelio pirkėjų srauto iki šių dienų jie statomi miestų pakraščiuose, kad būtų patogu atvažiuoti.
Vėliau šio segmento augimas sulėtėjo. O pastarąjį dešimtmetį, dėl interneto prekybos šuolio, fizinių prekybos centrų mažėja. Tačiau mažmeninės prekybos rinkos tyrimai rodo, kad outletai uždaromi rečiau nei įprasti prekybos centrai, mat juose yra didesnis įperkamų „premium“ klasės gaminių pasirinkimas ir daugiau maisto bei pramogų vietų. Dėl to daugelis pirkėjų šiuos centrus renkasi norėdami ne tik apsipirkti, bet ir smagiai praleisti dieną su šeima ar draugais.
Būtent dėl pramogų tokia prekybos koncepcija kol kas geba atsilaikyti prieš stiprėjančią pirkimo internetu tendenciją.
Vartotojai dažniausiai mini 4 pagrindines apsipirkimo outletuose priežastis: kainos ir vertės santykis, prekių gausa ir nuolaidos, pramogos, ir laiko taupymas.
Į Europą atėjo tik 90-aisiais
Outletai toli gražu nėra išskirtinai amerikietiškas reiškinys. Tiesa, Kanadoje, Europoje ir Japonijoje jie ėmė populiarėti kiek vėliau. Štai vienas pirmųjų outletų Kanadoje „Dixie Outlet Mall“ įkurtas 1956 m., bet iki aštuntojo dešimtmečio, dėl mažo prekių kieko, parduodamo su nuolaidomis, jis nelaikytas tikru outletu. Japonijoje ir Europoje tokie centrai ėmė dygti dar vėliau, maždaug nuo 1990-ųjų.
Europoje outletų segmente pirmauja Jungtinės Karalystės (JK) bendrovė „BAA McArthurGlen“. Nuo įkūrimo 1993 m. ji atidarė jau keliolika didelių išparduotuvių centrų JK, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje. Juose priskaičiuojama apie 1.200 parduotuvių, o jų bendras plotas viršija 30 hektarų.
Šios bendrovės karūnos deimantas – prekybos miestelis Bicester Village, Bicesterio miesto pakraštyje Oksfordšyre, Anglijoje. „Prekybos kaimu“ savininkės pramintas centras yra populiari stotelė užsienio turistams, ypač iš Kinijos.
Jie čia randa originalių žinomų prekės ženklų gaminių ir gerą patirtį. O ji, pasirodo, vis dar yra svarbi. Kaip rodo apklausos, šiandien vartotojai apsipirkimą internetu į fizines prekybos vietas keičia tik dėl pramogų ir patirties, prie kurios priskiriama ir galimybė pasimatuoti drabužius.