„Nieko didingesnio už Vilniaus baroką nebūtume sukūrę, todėl nebuvo tikslo „papuošti“ bažnyčią. Siekėme atverti erdvę, parodyti jos subtilų spalviškumą. Jei dauguma pratę prie čia galiojančios kėdžių sistemos, žvilgsnį nukreipėme į netikėtą pusę – altoriuje sukonstruota gigantiška pakyla žiūrovams ir visas dėmesys sutelktas į arkadą, kurioje atsirado monumentali veidrodinė akis. Visa stebinti „Mados infekcijos“ akis. O ką atspindyje matai pats – tavo pasirinkimo reikalas. Kitas esminis elementas – šviesa. Neišbarstyta, nepaspalvinta. Šviesų dailininko A. Stasiulio sugalvota abstrahuota rozetė ir iš jos sklindantis šviesos tunelis tapo įtikinama instaliacija. Gaila, kad tik trumpam“,– atsiųstame pranešime spaudai pasakoja „Mados infekcijos“ scenografė Rūta Bagdzevičiūtė.
Netikėti modeliai scenoje, poetinės vizijos ir drabužių funkcionalumas
Pirmąją festivalio dieną, po barokiniais skliautais, šįkart ant išskirtinai trumpiausio podiumo buvo pristatyti, Kryme gimusios, Latvijoje gyvenančios dizainerės Helenos Lumelsky kolekcijos modeliai. Helena susirinkusius stebino ne tik jautria kolekcija, tačiau ir išskirtiniais garsiniais sprendimais – jos kolekcijos muzikos fonu tapo gyvai atliekama choro muzika. Publika didžiausių aplodismentų negailėjo ir modelių pasirinkimui – Helenos Lumelsky kūrinius demonstravo net ir Juozas Statkevičius.
„Ši kolekcija pasakoja apie savęs atradimo ir priėmimo kelionę, tai nėra savanaudiškas tobulumo siekis, bet kūrybinės pastangos, skirtos atkurti sveiką vienybę su savimi ir kvietimas visa tai švęsti!“,– pasakojo dizainerė.
Tiesiai iš Florencijos į Vilnių atkeliavo ir Samuele Pampaloni, savo vietą „Mados infekcijoje“ iškovojęs „Injekcijos“ konkurse dar praėjusių metų rudenį. Susirinkusiems jis pristatė kolekciją – „buco torto“, kuri paremta istorijomis, gyvenimu bei pažinimu. Kitoniški kolekcijos kūriniai dizainerio rankose virto poetinės vizijos drabužiais.
Pirmąją pasirodymo dalį pabaigti buvo patikėta dizainerei Kristinai Kruopienytei, kuri dar prieš festivalį žadėjo – bus gryna, subtilu, švaru ir aišku. Ir ji savo pažado laikėsi. „Man labai svarbu funkcija ir pačio drabužio daugiafunkciškumas, o taip pat ne tik pats kolekcijos rezultatas, bet ir jo sukūrimo procesas. Kurdama aš noriu žaisti ir gerai jaustis visa tai darydama“, – mintimis dalinosi Kristina.
Mados manifestų lengvumas ir žmogaus prigimtis
Antroji „Mados infekcijos“ dalis prasidėjo filmo „Tadas Blinda“ citata – „Geriau jau vieną dieną karaliauti, nei visą gyvenimą vergauti“. Tokiu manifestu, istorinio herojaus įkvėptas savo kolekciją „Svieto lygintojas“ pristatė, „Injekcijos“ konkurso laimėtojas Gintaras Rėpšas. Gintaras drąsiai teigia, kad kiekviena jo autorinė kolekcija yra tarsi tam tikras manifestas – kvietimas peržengti įprastas lyčių ribas ir siekis atrasti androgeniškumo grožį, o taip pat ir galimybė išreikšti save. Ir tai jam neabejotinai, šį penktadienį pavyko puikiai.
Šventinėmis nuotaikomis dalinosi Vaidos Januškevičiūtės & Redos Paulos duetas, pristatęs džiugesio, ironijos, sentimentų ir tvarumo kupiną vestuvinę drabužių kolekciją „Yes“, kurioje persipynė moteriškas ir vyriškas pradas, o naudojami dizaino elementai priminė tėvų vestuvines nuotraukas. „Antram gyvenimui prikėlėme dėvėtą ir likutinę tekstilę, rankų darbo nertas servetėles, kurios buvo jungiamos į unikalius kūrinius“, – dalinosi kūrėjos.
Mados akcentus sudėliojo ir niekada „Mados infekcijos“ nepraleidusi – festivalio idėjinė vadė, dizainerė Sandra Straukaitė. Šv. Kotrynos bažnyčioje buvo galima išvysti jos naujausią kolekciją „E CC E“, kuri apeliavo į žmogaus dualistinę prigimtį, jo tamsiąsias puses ir šešėlius bei pasakojo apie žmogaus egzistencijos garantą – šviesą. Dualistiniai kolekcijos sprendimai atsispindėjo ne tik Sandros sukurtuose modeliuose, šviesios ir tamsios spalvos žaidimuose, tačiau ir choreografiniuose pristatymo sprendimuose. Penktadienio vakarą – nugalėjo šviesa!
Dar niekada nebuvome taip aukštai ir taip arti. Sugrįžti į „Mados infekcijos“ rojų bus galima ir šį šeštadienį.
Daugiau nuotraukų iš renginio galite pamatyti čia:
