Apie svečių aprangos pasirinkimus griežtai pasisakė etiketo specialistas Giedrius Drukteinis.
„Pakvietimas į tokius renginius visada yra žmogaus įvertinimas, jo statuso, nuopelnų, darbo, užimamos pareigos ir visą kitą. Bet kokiu atveju, šis įvertinimas svarbesnis nei pagyrimo raštas, juk tai aiškiai parodo, kokiam elitiniam sluoksniui priklausote. Tad, koks tu kietas bebūtum, tačiau jei tavęs nepakvietė, tau aiškiai parodė, kokioje kategorijoje tu esi“, – sako Giedrius Drukteinis.
Tad, pasak etiketo specialisto, jeigu jau esate tokiame renginyje, į jus žiūrės visas pasaulis, todėl būtina parodyti pasauliui, kaip reikia iš tikrųjų atrodyti.
„Jeigu kvietime nurodytas aprangos kodas „Black tie“, tai yra pati puikiausia galimybė moteriai pademonstruoti savo gerbūvį ir nusisekusį savo gyvenimą, gerą figūrą ir visus savo pasiekimus sporto salėje bei visas sukauptas brangenybes. Ir kodėl moterys tai ignoruoja ir vis dėlto nori atrodyti mužikėmis, tik atsiplėšusiomis nuo krosnies. Aš tikrai to nesuprantu“, – dėsto G. Drukteinis.
G. Drukteinis šmaikštauja, jog visa Lietuva yra skirstoma į dvi dalis – tie, kurie kviečiami į tokius renginius ir tuos žmones, kurie nėra kviečiami į tokio tipo renginius.
„Man atrodo, jog tie, kurie yra kviečiami – elitas tikrąja to žodžio prasme, tegul ir pademonstruoja, kokiu būdu jis yra elitas – čia perskaitytų knygų kiekis vis tiek nesimatys, bet pasipuošti prabangiais papuošalais ir aksesuarais tikrai galima“, – sako G. Drukteinis.
„Peržvelgus nuotraukas, mano išvada yra tokia: Lietuvos elitas turi tris esminius požymius – pernelyg nusipenėjęs, pernelyg uždusęs ir pernelyg piktas. Šie dalykai man labiausiai ir krito į akis, bet čia aišku yra nepageidaujamas pandemijos rezultatas, kai visi labai sustorėję ir pikti“, – teigė įvaizdžio specialistas.
Pasak etiketo žinovo, didelė dalis renginyje dalyvavusių vyrų pasirinko ne sau tinkančius kostiumus.
„Absoliučios daugumos vyrų kostiumai yra suglamžyti arba ne pagal dydį – arba jie tuos kostiumus išaugo, arba kaip tik sumažėjo.
Tie kostiumai, pirmiausia, yra darbiniai drabužiai, kurie su jais tie mūsų vyrai dirba – ar būdami Seime, ar būdami valdininkų postuose, bet tai yra drabužiai, kuriuos jie nešioja kiekvieną dieną.
Mes nesame įpratę lenkiškai lyginti savo drabužius kiekvieną dieną, tai taip ir atrodo – nusimovė tas kelnes ir pasidėjo ant kėdės atlošo, švarką pakabino ant rankenos, o marškinius pasiėmė iš skalbyklos. Kaklaraiščiai visų yra surišti iš anksto ir gana nemokšiškai. Pas mus nėra tokios tradicijos, kur kiekvieną dieną jie būtų išveriami ir surišami iš naujo, todėl tie mūsų kaklaraiščiai ir atrodo – tai per ilgi, tai per trumpi ir bet kaip užrišti.
Lietuvos vyrai mėgsta tokį būdą, kuris buvo labai populiarus rusų karininkų tarpe – tai vadinamasis sausas skalbimas, kai visus sunešiotus marškinius meti į vieną krūvą ir, kai jie baigiasi, tai tada iš tos krūvos išsiimi švariausius ir pradedi juos iš naujo nešioti. Akivaizdu, kad daug kas jį ir šiais laikais propaguoja. O taip nutinka todėl, kad žmonės eidami į tokius renginius velkasi darbinį drabužį.
O batai – tai irgi tokie eklektiški, iš bet kur ištraukti. Duočiau patarimą – jeigu abejojate, kokios spalvos batus reikėtų rinktis – aukitės juodus, su jais niekada neprašausite – ar į Prezidento priėmimą eisite, ar į pliažą – juodi batai tinka visada.
Dėl kaklaraiščių, diržo spalvos ar batų derinimo – ieškokite informacijos, nes kaip ką derinti galite rasti, nors ir youtube. Arba klauskite patarimų tų, kurie išmano – savo žmonų, vaikų, žento, sūnėnų ar kaimynų. Jus tikrai mielai pakonsultuos, nes juk einate į Prezidento priėmimą Valstybės dienos proga.
Bet pas mus yra taip „vienas kaip lochas apsirengsiu, o visi patarimai skirti tiktai gėjams, o aš esu kietas vyras, aš pats žinau ir jūs man neaiškinkite durniai, kaip noriu, taip atėjau“. Tai toks elementariausias požiūris mums ir trukdo įgyti elementariausius standartus“, – drąsiai kritikavo Prezidentūros pakviestus svečius G. Drukteinis.
Pasak jo, kitas dalykas, kuris yra akivaizdus, jog vyrai yra linkę neklausyti moterų nurodymų, kaip jiems reikėtų apsirengti.
„Pagal mūsų prigimtį, moterys turi genetinę teisę atrodyti gražiai ir stengtis atrodyti gražiai – keisti savo šukuosenas, plaukų spalvą, suknelių spalvas. Vyrai pagal savo prigimtį yra statybininkai, gynėjai, medžiotojai. Jiems visada reikalingas kamufliažas – kuo pilkesnė ir kuo labiau su aplinka susiliejanti apranga.
Kodėl mūsų vyrų aprangoje yra tiek daug kišenių? Todėl, kad jiems jų reikia susidėti vinims, kompasui, peiliui ir visą kitą likusį gyvenimą. O moterų aprangoje kišenių nėra, nes to iš principo, kaip ir nereikia. O vyras sako: „Aš čia vis tiek mužikas, atvažiavau iš Joniškio, Vilniuje darau karjerą, ką aš čia kaip koks gėjus rengsiuosi prašmatniau“.
Lietuviai iš prigimties neturi genetinės motyvacijos puoštis. Žiūrint į mūsų elitą, akivaizdu, kad jie moterims rankų nebučiuoja ir nemoka šokti klasikinių šokių, atrodo, kad jie yra uždusę ir ne savo vietoje.
Absoliuti dauguma renginyje praleidžia vieni, patys nieko neužkalbindami ir jų niekas neužkalbina, Jie tiesiog prabūna, pasiėmę taurę ar lėkštę su kokias „beliašais“. Tiesiog stovi ir kiekviena savo kūno ląstele komunikuoja atstumimą ir atotrūkį, kad jūs prie manęs nelįskite ir aš prie jūsų nelįsiu, aš nesakysiu jums komplimento, aš nenusikelsiu skrybėlės prieš jus ir aš jums nepapasakosiu jokios istorijos, jokio šmaikštaus pokšto ir jokio pletko, nežinau, ko čia atėjau, bet aš esu dalis iš tų žmonių, kuriuos čia kviečia į tokį renginį“, – sakė etiketo specialistas.
G. Drukteinis taip pat iškėlė retorinį klausimą – kodėl mūsų Lietuvos moterys yra įsitempusios ir piktos?
„Gal prieš jas smurtaujama... Bent jau iš nuotraukų tai tikrai taip atrodo, bet toks jausmas, kad absoliuti dauguma viešnių galvoja, kaip čia kuo greičiau grįžti ir pakeisti kažkam lašelinę, spėti į paskutinį autobusą, kurios tik gavo skambutį iš auklės su žinia, kad vaikas susirgo tymais ir negaluoja“, – analizavo vyras, peržvelgęs Valstybės dienos Prezidentūroje surengto priėmimo svečių nuotraukas.