Esu lietuvė ir trykštu pasididžiavimu, kad esu greičiausio interneto, švariausių šaligatvių ir neįtikėtino ekonominio spartumo valstybės atstovė. Bet kartais pasauliui mes pasirodome visiški kretinai. Štai istorija, kaip Lietuvos delegacija vizito į Vatikaną metu žiauriai prašovė. Užteko vienos menkos klaidos: mūsų damos prie protokolinių juodų kostiumėlių ėmė ir kažkodėl apsimovė juodas kojines. Pontifikas Jonas Paulius II tik kilstelėjo antakį: „Dangau Šventas, bet juk aš dar gyvas“... ir nieko nepasakė. Išrišo nuodėmę.
Būtų užtekę pasidomėti internete, kaip atrodo kitų valstybių vadovų pirmosios ledi. Būtų užtekę pasiteirauti mūsų tautos elegancijos karaliaus Juozo Statkevičiaus, nes ne tik Italija ar Prancūzija juos – elegancijos guru – turi. Ir mes jį turime. Jis būtų pasakęs, kokios klaidos nedaryti. Bet mes esame rimti žmonės. Aukščiau visokių kutiūrų. Kažkada vienos arogantiškos valstybės ponia Raisa Gorbačiova pasielgė tik truputį blogiau už mus – vizitui Vatikane užsivilko skaisčiai raudoną kostiumėlį. Nes ir ji – iš kutiūrais ir elegancijos kodais nesidominčios šalies.
