DELFI Stilius publikuoja ištrauką iš leidyklos „Vaga“ knygos „Elegancijos gidas“.
Už pusę kainos įsigyta ir tik kartą apsivilkta suknelė yra tikrų tikriausias išlaidavimas, o tobulas ir dailus pagal užsakymą pasiūtas kostiumėlis, kuris kainavo šešis kartus daugiau, tačiau su pasitikėjimu buvo dėvėtas diena iš dienos aštuonis mėnesius per metus ir taip net kelerius metus iš eilės, – nuostabus pirkinys!
Nėra visiems atvejams tinkančių taisyklių, kuriomis moterys galėtų vadovautis, ieškodamos pigių pirkinių, tačiau asmeninė mano patirtis parodė, kad meilė iš pirmo žvilgsnio dažniausiai sėkmingesnė už santuoką iš išskaičiavimo.
Kiekvieną kartą, kai nusipirkdavau gerai apgalvotą pirkinį, – ir čia nesvarbu, kokia būdavo jo kaina, – dėvėdavau jį labai retai, o impulsyvūs pirkiniai, kurie tuo metu atrodydavo visiška beprotybė, dažniausiai atsipirkdavo labai greitai.
Paminėsiu kelis konkrečius pavyzdžius, kurie man tarnavo metų metus ir kuriuos iki šiol kartais išsitraukiu:
- švelnaus aksomo „Roberta“ rankinė, kurią pirkau Kaprio saloje prieš šešerius metus (šiuo metu jau rečiau naudojama, tačiau vis dar nepamainoma);
- juodas vilnonis šalis su šilku, kurį radau parduotuvėje „Balenciaga“ prieš dešimt metų ir vis dar labai mėgstu;
- salone „Crahay“ Lježe pasiūtas juodas taftos paltas, kuriuo pasipuošiu į visas vakarienes ar kokteilių vakarėlius.
Kita vertus, kai kuriuos labai apgalvotus pirkinius panaudojau labai retai ir jie tikrai nesuteikė daug malonumo, pavyzdžiui:
- Juodas klasikinis persų ėriuko vilnonis paltas. Kasmet jam pritaikomi nauji stilistiniai sprendimai dar nė karto nesuteikė polėkio ar elegancijos.
- Pusvelčiui per išpardavimą įsigytas melsvos spalvos poliarinės lapės kailių rinkinys. Kailiai ilgus metus pragulėjo spintoje, kol galiausiai sugalvojau papuošti jais slidinėjimo drabužių gobtuvus.
- Mažiausiai šimtas porų gražių, nebrangių ir be galo nepatogių batų.
- Nedidelė balta audinės apykaklė, kuri prie nieko nedera.
- Trumpas vakarinis žydro atlaso ansamblis, kurį vilkėjau du kartus.
- Juoda vakarinė taftos suknelė, vietoj kurios visada norėjau vilkėti ką nors ryškesnio (jei atvirai, buvau ją apsivilkusi tik kartą).
- Daugybė pigių rankinių ir begalė kitų daiktų, kuriuos mieliau pamirščiau. Jie visi turėjo šį tą bendra – buvo pirkti vien tik iš praktiškumo, be jokio entuziazmo.
