„Supratau, kad einu teisingu keliu“, – paslaptingai apie asmeninį pokalbį su pripažintąja „nosimi“ užsimena pašnekovė.
Progą pabendrauti su žinomu parfumeriu, dirbusiu su tokiais kvepalų pramonės vardais kaip Givaudan, Robertet, Carolina Herrera, Mugler ir Jean Paul Gaultier, V. Gaidytė turėjo Paryžiuje, prabangiame kviestinių svečių vakare. Jis buvo skirtas pristatyti naująjį „Lattafa“ kvapą, kurtą būtent Q. Bischo.
Lietuvė pasakojo, jog prancūzas rytietiškus aromatus papildė ne viena išskirtine nata, tačiau labiausiai renginyje publiką sužavėjo slyvų likerio motyvas. Būtent jį, kaip slaptą ingredientą, gamindama pyragą naudodavo Q. Bischo mama.
„Įdomus sutapimas, kad galvodama apie pirmųjų savo vardinių kvepalų, kuriuos netrukus pristatysiu Lietuvoje, akcentą, koncentravausi į savo mėgstamą „crème brulee“ desertą, – šypsosi V. Gaidytė, – Su Quentinu trumpai apie tai pasikalbėjome, sutardami, jog mūsų asmeninės patirtys dažnai tampa žinutėmis kūryboje“.
Pašnekovė pasakoja kvapų pasaulio esanti apsupta ne vieną dešimtmetį, nes jos tėvai tapo vieni pirmųjų, mūsų šalies žmones supažindinusių su rytietiškais aromatais. Dabar V. Gaidytės valdoma „Parfum Arabia“ kompanijos komanda atstovauja ne tik pasaulyje garsius arabiškų kvepalų prekės ženklus, bet ir yra įkvėpusi savą išskirtinę „Aroma West“ kvepalų liniją – Viktorijos šeima, pasitelkę į pagalbą trys garsius parfumerius, sukūrė penkis aromatus. Jų sudėtyje yra net 29 proc. eterinių aliejų, kas padeda kvapą ant odos išsaugoti daugiau nei 10 valandų. Tai yra labai retas kvepalų gamintojų sprendimas, nes tokios sudėties kvepalai yra brangesni, bet tuo pačiu ir kokybiškesni.
Vardiniuose V. Gaidytės kvepaluose parinktų ingredientų koncentracija yra didžiausia, kas užtikrina, jog net lengvas aromatas aplinkoje išliks ilgai.
„Kvapo įtaiga stipresnė už žodžius, reginius, jausmus ir valią. Kvapo įtaigai neįmanoma atsispirti, jis patenka į mus kaip oras į plaučius, jis užlieja mus, tiesiog užtvindo ir niekas negali nuo jo apsiginti“, – prieš keturis dešimtmečius rašytojo Patricko Suskindo, itin besidomėjusio ir ne kartą knygose aptarusio paslaptingąjį aromatų pasaulį, ištartas tekstas tapo savotišku rytietiškų kvapų žinovės devizu.
