„Tai man nauja patirtis, nes anksčiau galėdavau kurti ir triukšmingiausioje miesto aikštėje. Kurdama šią kolekciją intuityviai norėjau atsiriboti nuo aplinkos – nuo vaizdų ir ypač nuo garsų, pailsėti nuo triukšmo, pabūti su savimi ir tiesiog leisti rankai piešti negalvojant“, – apie kolekcijos „Be garso“ atsiradimo užkulisius pasakoja U. Martinaitytė.
Pasak jos, susikoncentravimas į procesą ir dėmesio sutelkimas į būsimą drabužį išėjo į naudą – ant popieriaus, o vėliau ir prototipuose išryškėjo švarūs, itin minimalistiniai siluetai, skulptūriškos, formą laikančios konstrukcijos arba, atvirkščiai, lengvos ir besiplaikstančios formos. Tačiau visus naujosios kolekcijos modelius vienija pagrindinis bruožas – vizualinis aiškumas, simetrija, pusiausvyra, linijų ir formų švara, spalvų ir faktūrų vientisumas, rašoma pranešime spaudai.
Minimalistinio lietuviško mados dizaino veidu dažnai vadinama U. Martinaitytė vis ryškėjusį pokytį savyje komentuoja taip: „Jau kuris laikas dirbdama negalėdavau klausytis muzikos. Kad ir kokia gera ji būtų, muzika išblaško arba prideda savo spalvų į kolekciją. O aš noriu girdėti tik save, kad išsigryninčiau, kas esu kaip dizainerė ir kokiu keliu toliau turiu eiti.
Aišku viena – vis labiau tyrinėju minimalizmą, judu tikrumo, grynumo, savo kūrinių suasmeninimo link. Turbūt todėl šįkart savaime nekilo noras per kūrybą analizuoti socialinių problemų ar į aplinką žvelgti sarkastiškai“, – pasakoja dizainerė, pastaraisiais metais sukėlusi nemažai diskusijų, kai pašiepė ydingus visuomenės ir žmonių elgesio tendencijas – susvetimėjimą, neatsargų elgesį internete, vis dar gajų patriarchatą. Kone daugiausiai diskusijų, o kartu ir palankių kritikų vertinimų sulaukė debiutinė U. Martinaitytės kolekcija „Cosmo Jesus“, kurioje gvildentas pasikeitęs religijos vaidmuo modernioje eroje.
U. Martinaitytė savo kolekcijas sėkmingai parduoda tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o pastaroji kolekcija „Be garso“ tęsia jos jau atpažįstamą kūrybinę liniją, dėl kurios dizainerė per kelerius metus surinko didelį būrį gerbėjų ir tapo žinoma kaip progresyvi, mūsų kraštuose itin mėgstamoje minimalistinėje estetikoje kurianti dizainerė.
Ji ir naujojoje kolekcijoje liko ištikima jau pamėgtiems, savo rudens ir žiemos kolekcijose nuolat naudojamiems sunkesniems ir šiltesniems audiniams – kostiuminei vilnai, pusvilnei, medvilnei, viskozei ir trikotažui. Kolekcijoje „Be garso“ akivaizdus ir kitas U. Martinaitytės kūrybai būdingas bruožas – skirtingų audinių derinimas viename drabužyje ir išskirtinės, tik tai kolekcijai skirtų detalių atsiradimas. Šįkart jomis tapo siluetą transformuojantys sutraukiami dirželiai, stačiakampio formos blokai, funkcionalūs diržai, kurių pagalba drabužis gali būti nešiojamas ir kaip kuprinė.
Minimalistinės kolekcijos nuotaikos aiškios ir per spalvų pasirinkimus – kolekcijoje dominuoja juoda ir balta, taip pat šį sezoną madingos sodrios, rudeninės ir melancholiškos chaki ir bordo spalvos. Tuo tarpu fotografuoti kolekciją „Be garso“ dizainerė ir ilgametė jos bendražygė, visas pastarąsias kolekcijas fotografavusi žinoma fotografė Gertrūda Varnaitė pasirinko švarioje baltoje fotostudijos erdvėje, kur vienintelė dekoracija tapo šešėliai, – tai harmoningai atspindi ir pačios kūrėjos, ir naujosios jos kolekcijos nuotaikas.