– Simona, kas Jums yra gražus žmogus?
– Yra daug gražių žmonių. Tiek moterų, tiek vyrų. Man gražus žmogus – toks, kuris rūpinasi ne tik savo išore, bet ir vidumi. Juk galime teptis prašmatniausiais kremais ir darytis tobuliausius makiažus, bet jei nėra iš vidaus to grožio... stenkis, kiek nori. Neapgausi. O jei ir pavyks, tikriausiai, tik laikinai. Žinoma, išorinis grožis irgi svarbus, tačiau man labai svarbu, kas slypi viduje.
– Kada jaučiatės pati sau gražiausia? Ar turite kokių nors specialių grožio ritualų?
– Nemėgstu maivytis pati prieš save ir dažniausiai realybę priimu tokią, kokia yra. Būna dienų, kai net negaliu žiūrėti į save veidrodyje, ir yra tokių, kai esi labai patenkinta tuo, ką matau. Aš pati sau labiausiai patinku tada, kai spindi akys. Kai vidinė būsena yra gera ir jaučiu vidinę ramybę. Tada nereikia jokių makiažų ar perdėto puošimosi. Pažiūri ir matai, kad viskas yra gerai. Specialių grožio ritualų tikrai neturiu. Kaip ir dauguma moterų, keliauju pas kosmetologę, naudoju specialiai man parinktą kosmetiką.
– Esate prisiekusi grožio procedūrų ir produktų mėgėja?
– Veido priežiūra – mano silpnybė. Galėčiau valandų valandas tepliotis įvairiausiais kremukais, serumais, naudoti kaukes. Tačiau nėra taip, kad kiekvieną dieną daryčiausi kokias nors procedūras. Sistemingai kas tris savaites lankausi pas kosmetologę, kartais pasilepinu veido masažu. Lankausi limfodrenažiniuose masažuose. Nedarau nieko stebuklingo, bet žinau, kad metai bėga, o jei noriu sustabdyti senėjimo procesą ir gerai atrodyti, turiu rūpintis ne tik veidu, bet ir kūnu.
– Ar gyvenime buvo laikotarpis, kai pati sau nepatikote?
– Tikrai taip. Pirmiausia, tai sau labai nepatikau praėjusią vasarą, kai priaugau svorio. Kai kam gali atrodyti nieko čia tokio, bet man tie plius septyni kilogramai gadino viską. Juokiuosi, kad tokia didelė dar niekada nebuvau. Vieną dieną labai supykau ant savęs ir pasakiau „stok!“. Arba kažką darai ir keiti, arba toliau namie dangstai visus veidrodžius, kad nematytum savęs. Žinau, kad svoris ir kūno apimtys yra tik lašelis visko, bet, jei blogai jaučiuosi ir pati sau nepatinku dėl papildomų kilogramų, kodėl nepaspardyti sau užpakalio ir nesusiimti? Dabar tikrai žinau, kad man nepatinka būti pilnesnei.
– O kaip dėl kitų kompleksų? Ar jų turite? Kas Jums labiausiai padeda juos įveikti ir įgyti pasitikėjimo?
– Tie kompleksai – toks baisus dalykas, kad žlugdo daugelio žmonių gyvenimą. Aš ne išimtis, kad jų neturėčiau, bet su savais kompleksais man labai padėjo susitvarkyti vidinis sąmoningumas ir kvėpavimo pratimai. Dabar galiu drąsiai sakyti, aš jų neturiu. Tiksliau sakant, turiu, bet juos visus priimu. Priimu taip, kad jie yra būtent mano, niekieno kito. Aš išmokau su jais susigyventi, juos priimti ir nemeluoti aplinkiniams, o juo labiau sau. Jei žmogus gyvens tik galvodamas apie savo blogąsias savybes ar kompleksus, bet nematys nieko gražaus, ką jis turi ir kuo yra ypatingas, tuomet iš tokio liūno išlipti bus tikrai labai sunku.
– Kaip bėgant laikui keitėsi Jūsų požiūris į grožį apskritai ir pačią save?
– Kuo man daugiau metų ir kuo aukštesnis mano pačios suvokimo lygis, tuo mažiau man rūpi, ką pagalvos kiti. Ar aš patiksiu kažkam, ar nepatiksiu... Nesupraskite klaidingai, man nėra dzin, bet jaučiuosi pasiekusi tą laiptelį, kai pati sau patinki tokia, kokia esi, ir kitų žmonių nuomonė bei vertinimas ir yra tik kitų žmonių nuomonė. Mes dažnai sakome, oi žiūrėk, šita tai baisiai atrodo, o dar kaip apsirengusi... Bet iš esmės tai yra tik mūsų vertinimas. Čia mums kažkas nepatinka, o ne tam asmeniui. Mes vertiname vieni kitus tik pagal savo suvokimo prizmę ir nebūtinai ji būna teisinga. Kas gražu ir patinka man, nebūtinai gali patikti visiems. Bet taip ir turi būti.
– Socialiniuose tinkluose Jus dažnai matome tiek su profesionaliu makiažu, tiek ir visiškai be jo? Koks Jūsų požiūris į makiažą? Jis paslepia ar paryškina moterį? Ar makiažas turi įtakos Jūsų pasitikėjimui savimi?
– Man patinka būti ir su makiažu, ir be jo. Viskas priklauso nuo nuotaikos ir, žinoma, darbų. Galiu vieną dieną išeiti visiškai nepasidažiusi, o kitą dieną keliauti jau su raudonomis lūpomis ir priklijuotomis blakstienomis. Aš kartais pajuokauju, kaip Coco Chanel yra pasakiusi: „Moteris, kuri nesidažo per daug, gerai apie save galvoja.“ Esu už saiką.
– Ne kartą esate bendradarbiavusi su įvairiais kosmetikos ženklais. Kaip Jūs pati renkatės kosmetiką? Kas Jums svarbiausia?
– Man svarbiausia, kad tas produktas iš tikrųjų man tiktų. Jei tai veido kremas, kad jis būtų parinktas būtent pagal mano veido odą ir jo naudojimas duotų rezultatų. Jei tai dekoratyvinė kosmetika – lygiai taip pat. Spalva, tekstūra, sudėtis turi man tikti. Jei kalbame apie bendradarbiavimą su prekės ženklais, man labai svarbu, kokia yra įmonės „politika“, kokį vardą turi pats prekės ženklas ir kokią pagrindinę žinutę transliuoja žmonėms.
– Be to, kad esate drabužių kūrėja, taip pat esate ir įtakinga nuomonės formuotoja, kaip manote, kokia yra socialinių tinklų įtaka grožio suvokimui?
– Mano nuomone, dauguma nori būti kaip kažkas kitas. Pamatė labai patinkančią moterį „Instagram“ ir viskas... dabar būsiu kaip ji. Socialiniai tinklai tam tikra prasme atima iš kai kurių moterų buvimą savimi. Juk visos esame asmenybės, individualybės ir savo nuomonę turinčios moterys. Man baisiausia, kai norima būti kažkuo kitu, o ne pačia geriausia savo versija.
– Ar populiarumas socialiniuose tinkluose turėjo įtakos Jūsų pačios pasitikėjimui ir apskritai požiūriui į save?
– Mėgstu juokauti, kad moteris – kaip automobilis. Neįpylei degalų – nevažiuoja. Mes tų degalų visada iš kažkur turime gauti. Neslėpsiu, tas atgalinis ryšys, kurį gauni iš žmonių socialiniuose tinkluose, ir yra iš dalies tie mano degalai, kurie tikrai glosto širdį. Man daugiausia įtakos pasitikėjimui savimi turėjo atrasti kvėpavimo pratimai ir žvelgimas giliau į save.
– Ar esate kada nors jautusi kitų moterų pavydą?
– Faktas. Tik niekada nesuprasiu, kam to reikia.
– Ar esate kada nors susidūrusi su požiūriu „graži, tai kvaila“?
– Savo atveju nesu, tačiau pastebiu, kad toks stereotipas ir nusistatymas – labai dažnas. Apmaudu, kad vertiname žmones nė nepažinodami jų ir nė nesistengiame pažinti, kad galėtume vertinti.
– Kaip manote, grožis – privilegija, atverianti visus kelius? O gal, priešingai – kartais kiša koją?
– Ne visos moterys tuo grožiu moka pasinaudoti ar tinkamai jį išnaudoti. Reprezentatyvi išvaizda, be jokios abejonės, padeda. Ir tas grožis – tikrai geras pagalbininkas, bet nereikėtų pamiršti, kad iš visos visumos tai tik viena detalė. Na, graži... o kas toliau?
– Kaip manote, kokios yra didžiausios grožio pasaulio „bėdos“?
– Manau, kad didžiausia problema yra neturėjimas saiko. Tiek su plastinėmis operacijomis, tiek su dietomis ir t. t. Kai nėra saiko ir ribų, tuomet ir įvyksta perdegimas. Moterys nusialina su dietomis save taip, kad tampa nepanašios į save. Prisidaro plastinių operacijų tiek, kad sunku atpažinti, ir dar nori. Manau, kad didžiausia blogybė yra neturėti to STOK mygtuko. Žinoma, jei moteris visą gyvenimą kompleksavo, pvz., dėl kreivos nosies, kodėl nepasidaryti operacijos? Tikrai esu už išvaizdos pokyčius.
– O kada pagal Simoną jau yra „too much“?
– Na, mes viską darome pagal savo grožio suvokimo lygį, bet, jei jau pats plastikos chirurgas sako, kad nereikia dvigubo D dydžio krūtinės ar užsivertusios aukštyn viršutinės lūpos, nes neproporcingai atrodys, gal vertėtų paklausyti. Na, bet čia aš esu menkas patarėjas. Nesu pasidariusi nė vienos plastinės operacijos. Rūpintis savimi ar patobulinti kažką, jei nepatinka, tikrai galima, gal net ir reikia, bet vėl... su saiku.
– Ko palinkėtumėte toms, kurios nesijaučia gražios ir savęs nemyli? Kaip atrasti vidinio pasitikėjimo ir nugalėti kompleksus?
– Tikiu, kad viskas slypi mūsų pasąmonėje. Visada sakau, susitvarkykime mintis ir nė nepastebėsite, kaip viskas susidėlios į lentynas.