; savo oficialioje feisbuko paskyroje lietuviško prekės ženklo „Marmaledas“ kūrėjos paviešino keletą koliažų, kuriose – jų kuriamų kimono palyginimai su prekių ženklo „Kimono by A.M.“, įkurto Airos Misevičienės, darbais. Kūrėjos savo klienčių klausė: ar tai – tik sutapimas, o gal tendencingas darbų kopijavimas?
„Marmaledas“ kūrėjos: ne visi konkurentai dirba garbingai
Nuo 2013 m. gyvuojančio prekės ženklo kūrėjos Indrė Nausėdienė ir Sandra Aleknė neslėpė nuostabos ir pykčio dėl susiklosčiusios situacijos. Jų teigimu, konkurencija daugeliu atveju yra sveikintina, tačiau net ir čia turi būti nubrėžtos ribos.
– Kada gimė „Marmaledas“ prekės ženklas ir kodėl nusprendėte kurti būtent kimono?
– „Marmaledas“ gimė prieš daugiau nei penkerius metus. Iš pradžių tai tebuvo feisbuko paskyra apie mados tendencijas, puikų stiliaus pojūtį turinčias moteris ir stilingą gyvenimą. Tuo metu Lietuvoje bohemiškas stilius dar nebuvo išpopuliarėjęs, bet mus žavėjo savo laisvumu, detalėmis. Na, o pagrindinis šio stiliaus drabužis, be abejo, yra kimono. Savo kūrybinį kelią pradėjome nuo nulio, nieko nenusimanydamos apie siuvimą ir dizainą, bet ilgainiui hobis tapo mėgstama veikla ir darbu.
– Kada pastebėjote, kad „Kimono by A.M.“ kūriniai bei įvaizdinės fotosesijos – stebėtinai panašios į jūsų kuriamo prekės ženklo?
– Tikrai nebuvome naivios ir negalvojame, kad vienintelės Lietuvoje kursime kimono. Tikėjomės, kad laikui bėgant atsiras konkurentų. Jų atsirado, tik ne visi dirba garbingai. Vieną konkurentę galime išskirti kaip negarbingą kūrėją, kuri aklai kopijuoja mūsų darbus ir, blogiausia, nieko blogo tame nemato. Tai „Kimono by A.M.“ prekės ženklas.
Prieš dvejus metus pamatėme jų feisbuko paskyrą. Visų pirma, vien prekės ženklo pavadinimas mums priminė dažnai rašomą frazę po nuotraukomis – „Kimono by Marmaledas“. Tuomet sekė fotosesija paplūdimyje, kuri taip pat buvo panaši į mūsų pirmąsias fotosesijas.
Tuo metu tik tarpusavyje stebėjomės, kad kažkam esame įkvėpimo šaltinis. Bet kopijavimas peržengė sveikos konkurencijos ribas. Viską pasako nuotraukos, kuriose – akivaizdūs panašumai. Nuo identiškų modelių iki tokių pat audinių, detalių... Kai kur tikrai neįmanoma atskirtai, ar tai „Marmaledas“, ar „Kimono by A.M.“.
– Ar be jau minėto prekės ženklo Lietuvos rinkoje dar turite konkurentų?
– Konkurentų tikrai yra, bet dar nėra tekę matyti tiek daug sutapimų kūryboje. Žinoma, gali sutapti modelis ar detalės – tai normalu. Audinys taip pat gali būti nupirktas toje pačioje audinių parduotuvėje, o jų Lietuvoje, kaip žinia, nėra daug. Tačiau su tokiu aklu kopijavimu dar nebuvome susidūrusios.
Dėl menko audinių pasirinkimo Lietuvoje, jau kurį laiką bendradarbiaujame su tiekėjais, kurie audinius užsako iš kitų šalių. Kiek žinome, šiuos tiekėjus atrado ir mūsų konkurentė, kuri iš gausybės siūlomų audinių „atsitiktinai“ užsisako tokius pat raštus, kaip mūsų. Mes, žinodamos šią nemalonią situaciją, net atsisakėme pirmųjų kimono modelių su ilgais kutais – vien dėl to, kad tokius pat pradėjo kurti konkurentė.
Žinome, kad kalbėdamos apie šią situaciją, ne tik sau reklamą darome. Tai tik įrodymas, kad mums jos nereikia. Mes turime savo klienčių ratą ir tuo didžiuojamės. Situaciją viešiname, nes Lietuvoje plagijavimo problema yra opi. Kaip su tuo kovoti – nežinome. Gal viešumas mūsų konkurentę sustabdys ir ji nebesirinks tokių pat audinių? Juk tai neoriginalu.
– Ar bandėte asmeniškai susisiekti su A. Misevičiene?
– Esame jai asmeniškai rašę, sakę, kad audiniai ir modeliai sutampa, tačiau kūrėja į viską reaguoja lyg tai – menkniekis, esą abu prekių ženklai turi savo klienčių ratą, tad ko pergyventi? Tikrai pikta. Vienoje parodoje, kurioje dalyvavome, ji prie mūsų priėjo ir gražiu tonu, ramiai kalbėjosi. Tarsi nieko nebūtų įvykę. Mums kraujas virė, bet susilaikėme ir tiesiog pasidžiaugėme, kad esame jai idėjų ir įkvėpimo šaltinis. O ji teatsakė: „Tai ką čia daugiau ir prikursi, kimono juk toks rūbas“.
Mes su tokiu požiūriu nesutinkame. Kimono yra tik rūbas tuo atveju, kai žmogus neturi idėjų. Jei turi kūrybinio polėkio, gali sukurti daugybę modelių, įvairių kirpimų, detalių, paversti kimono ne tik drabužiu, su kuriuo galima eiti į paplūdimį. Konkurentei palinkėsime savitumo ir prieš užsakant audinius, raginame pasižiūrėti savo „įkvėpėjų“ puslapį, kad audiniai „netyčia“ nesutaptų.
Kimono kūrėja Aira Misevičienė: geriausias arbitras yra pirkėjai
DELFI susisiekė su „Kimono by A.M.“ kūrėja Aira Misevičiene. Pasiteiravus, kaip vertina jai mestus kaltinimus plagijavimu, moteris patikino, kad sveika konkurencija turėtų skatinti tobulėti, o ne drabstytis purvais viešoje erdvėje.
Kūrėja sako, kad sklindančios kalbos jai nėra malonios ir, žvelgiant iš verslo pusės, atrodo neetiškos.
– Kaip kilo mintis kurti tokį vasarišką atributą – kimono?
– Mano aistra – kelionės. Keliaudama ir susižavėjau, kaip jūs taikliai įvardijate, vasarišku atributu – kimono. Vieną pirmųjų šių rūbų įsigijau užsienyje. Dėl rūbo paprastumo ir gausos užsienio internetinėse parduotuvėse, siekdama individualumo ir įvairumo, vėliau kimono pasisiuvau sau asmeniškai.
Įkvėpta pasisekimo pradėjau eksperimentuoti su medžiagomis, raštais ir kt. Padrąsinta artimųjų, pradėjau vystyti drabužių siuvimo ir pardavimo veiklą, vėliau buvo patentuotas prekės ženklas – „Kimono by A.M.“
– Ar Lietuvos rinkoje tai yra paklausi, o gal atvirkščiai – nišinė prekė?
– Lietuvoje ši prekė dėl klimato sąlygų nėra ypač paklausi, tačiau sulaukia vis daugiau susidomėjimo. Atsiranda vis daugiau gamintojų, siūlančių šią prekę, tačiau šiais laikais, kai kiekvienam prieinamas internetas, manau didžiąją rinkos dalį aptarnauja būtent užsienio internetinės parduotuvės. Lietuvoje dirbantiems gamintojams belieka konkuruoti tarpusavyje kokybe ir siekti individualumo tam, kad rastų naujų klientų.
– Sulaukėte pastebėjimų, kad jūsų kuriamas prekės ženklas yra stebėtinai panašus į rinkoje jau kelis metus esantį „Marmaledas“ prekės ženklą. Kūrėjų puslapyje nurodoma, kad panašūs ne tik audiniai, modeliai, bet ir įvaizdinės fotosesijos. Kaip vertinate susiklosčiusią situaciją ir jums mestus kaltinimus?
– Belieka apgailestauti, kad sveika konkurencija kolegas ne motyvuoja pasitempi, siekti kurti geriau ir tobuliau, bet viešojoje erdvėje žeminti. Tai nėra malonu nei gamintojui nei vartotojui. Tačiau geriausias arbitras yra pirkėjas ir jo atsiliepimai.
Kita vertus, manau problema glūdi ne panašumuose, nes tą patį galima būtų pasakyti ir apie prekės ženklą „Marmaledas“. Manau, kiekvienas, prieš įsigydamas vieną ar kitą prekę, panaršo internete ir tikrai pasilygina ir kokybę, ir kainą, ir kt. Šiuo atveju kaltinti „plagijavimu“ ir tokiu būdu siekti reklamos nėra etiška.
Panaršius internete, manau, klausimų nekiltų. Kaip pavyzdį prisegu keletą koliažų, kurie turi labai daug panašumų į atskirus „Marmaledas“ kuriamus modelius. Nuotraukos paimtos iš tokių puslapių kaip „Pinterest“, „Asos“, „Zara“, „Victoria‘s Secret“ ir t.t..
Teisininkas paaiškino, kaip išvengti panašių situacijų
„Prekės ženklas yra bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai“, – sako advokatas Karolis Rugys.
Anot jo, jei dizainerės ir būtų (ar yra) įregistravusios prekės ženklą, jo teisinė apsauga neapima dizaino (viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos) teisinės apsaugos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo nuostatomis siekiant, kad dizainui būtų taikoma teisinė apsauga, jis privalo būti įregistruotas Lietuvos Respublikos dizaino registre. Tik įregistruotas dizainas yra ginamas teisės aktų numatyta tvarka.
„Įregistruoto dizaino savininkas turi išimtinę teisę dizainą naudoti, leisti arba drausti kitiems asmenims be jo leidimo gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurių dizainas informuotam vartotojui nesudaro bendro įspūdžio, kuris yra skirtingas nuo įregistruoto dizaino“, – kalbėjo advokatas K. Rugys.