„Noriu atkreipti dėmesį, kad šios kolekcijos ištakos siekia XV amžių, pabaiga – XXI amžių. Turime liturginių drabužių tradicijų evoliuciją, kurią norisi parodyti kitiems. Kai kurios sutanos yra paprastos, kitos – didingos, labai gražios ir tiesiog išskirtinės, tikras nacionalinis palikimas. Pagalvojome, kad nereikėtų jų slėpti nuo visuomenės. Tai puiki proga pamatyti sutanas ne religiniame kontekste“, – sakė organizacijos „Friends of the Tournai Cathedral“ prezidentas Rudy Opsomeris.
Unikalųjį madų šou stebėjo maždaug 100 žmonių. Katedroje saugomi XV amžiaus papuošimai yra pernelyg trapūs, todėl modeliai jais nepasipuošė. Anot Rudy Opsomerio, kadangi šie apdarai laikomi šventais, juos vilkėti gali tik religiniai tarnautojai.
„Sutanos yra šventos, pašventintos, taigi, jas nešioti derėtų tik kunigams. Drabužiams susidėvėjus, net negalime jų parduoti, turime sudeginti. Tokia tradicija. Laimei, vyskupas neprieštaravo, kad sutanas apsivilktų modeliai savanoriai, kurie nėra kunigai. Labai nudžiugome gavę jo leidimą“, – sakė R. Opsomeris.
Turnė katedros suorganizuotame renginyje buvo demonstruojama apie 30 sutanų, įskaitant išsiuvinėtas auksiniais ir sidabriniais siūlais, siekiant pareklamuoti katedroje sukauptą religinių tekstilės dirbinių kolekciją. Katedros atstovai tvirtina, kad ji yra didžiausia Belgijoje.
Kaip sakė katedros ekspertas Michelis Amandas Jacquesas, šis išskirtinis madų šou yra pirmas kartas per pastaruosius 50-imt metų, kai šios sutanos buvo parodytos visuomenei. Laikui bėgant, kunigų apdarai keitėsi – detalesnes ir ekstravagantiškesnes baroko epochos sutanas pakeitė paprastesnės, pasiūtos pagal 1965-aisiais įvykusio II Vatikano susirinkimo metu priimtas rekomendacijas.
„Pasikeitė laikai, pasikeitė ir Bažnyčia. Visada galima prikaišioti dėl auksinių ir sidabrinių siūlų, bet reikia nepamiršti tuometinių aplinkybių. XVII ar XVIII amžiuje šie papuošimai buvo savotiška auka Dievui ir turėjo sužadinti tikinčiųjų jausmus“, – teigė Turnė katedros religinių drabužių ekspertas Michelis Amandas Jacquesas.
Ekspertas pridūrė, kad XVIII amžiuje sutanos kaina siekė 15 000–18 000 livrų. Šiandien tai atitiktų 250 000–300 000 eurų. Už tokią sumą tais laikais galėjai pastatyti vidutinio dydžio bažnyčią.