– Rimai, neslėpsiu, jog paskutiniu metu netyla kalbos apie jūsų aprangos stilių. Ypač dėl Jūsų legendinės liemenės.
– Mano dukra, kuriai 40 metų, tiesiai iš Barselonos man dėl to paskambino – ji žiūrėjo tą laidą ir pasakė: „Interviu geras, tėti, bet dėl dress kodo reiks su tavim pakalbėti.“ O po 5 minučių sulaukiu žinutės iš jūsų, kad labai neblogas aprangos kodas.
Tai jūs, moterys, apsispręskite, kas yra blogai, o kas yra gerai. [Juokiasi.]
– Tai iš kur jūsų garsioji liemenė, kurią mėgstate vilkite ir ant nuogo kūno, ir ant marškinėlių?
– Neišskirtinė ji, vieną vasarą nešioju, tris nenešioju. Turiu daug rūbų, gal net per daug, ką randu, tą apsirengiu. Šią vasarą šitą nešioju. Žinot, mes, vyrai, taip tvarkomės – pavyzdžiui, man labiausiai patiko, kai prieš 20 metų gyvenau Azerbaidžane ir turėjome labai didelį, septynių kambarių, butą. Mes jame gyvenome su Dariumi Lukminu, nes jis tada žaidė pas mane, Azerbaidžano komandoje. Tų kambarių labai daug, jis turėjo savo miegamąjį, aš – savo, ir dar buvo labai didelė svetainė – salionas – kaip bažnyčia. Jeigu tai būtų Lietuvoje, padarytum pertvarą ir būtų kaip dviejų aukštų loftas. Labai ištaigingas, gražiai suremontuotas tas butas buvo. Ten buvo daug antikvarinių baldų – sofučių, lovyčių, kėdučių, fotelių, tai mes tuos savo rūbus išsidėlioję ant jų ir laikydavome. Ateini į tą kambarį, nužvelgi ir viską matai. Gal tai nėra tvarkinga, bet žinai, ką apsirengti. Namuose to nepadarysi.