Lietuvoje vyrų mados savaitė taip pat organizuojama – jau antrus metus iš eilės ją rengia vyrų stiliaus namų ir meno erdvės „Trend Wave“ įkūrėjos. Ar mūsų šalyje vyrai taip pat skiria dėmesio madai ir savo stiliui?

Pasaulio ir lietuvių vyrų mados tendencijas komentuoja „Vyrų mados savaitės“ dalyviai – dizaineriai Lilija Larionova, Artūras Burbo iš „Pando Wear“ ir Andrius Sergejenko iš mados namų „Kristi Andress“.

Lietuvoje pamažu griaunami stereotipai, kad mados tendencijų siekimas ir savo stiliaus formavimas – tik moterų reikalas. Kalbinti dizaineriai pastebi, kad Lietuvos vyrai madai ir stiliui skiria vis daugiau dėmesio, laiko ir lėšų. Vis dėlto, anot dizainerių, ryškios pasaulinės tendencijos Lietuvoje neįsigali dėl per didelių kultūrinių skirtumų. Lietuvos vyrai dažniausiai pastebi saugius derinius, t. y. drabužius renkasi pagal savo veiklą ir hobius, daugiau dėmesio skirdami rūbų kokybei, santūrumui ir patogumui.

– Sausio mėnesį mados sostinėmis tituluojamuose miestuose vykusiose vyrų mados savaitėse kolekcijos išsiskyrė skirtingais įvaizdžiais, tekstūromis ir spalvomis. Ar pasaulinės mados tendencijos pastebimos ir Lietuvoje?

L. Larionova: „Vyrų mada pasaulyje auga paraleline progresija: moterų drabužių gamyba pernai augo 20 proc., vyrų – 40 proc. Tačiau nors Lietuvoje taip pat matomas rinkos augimas ir susidomėjimas išskirtiniais daiktais, vyrų mada nesikeičia taip greitai, kaip moterų, be to, labai svarbu atskirti podiumą ir realią rinką. Vyrai drabužius renkasi gana konservatyviai, galbūt dėl to sportinis stilius jau kelerius metus „nenulipa“ nuo Olimpo. Vakaruose didelę įtaką turi dizainerio Goshos Rubchinskio gatvės ir post-sovietinio etapo mados tendencijos.“

A. Burbo: „Šiuo metu gatvės madoje jaučiamas Rytų Europos post-sovietinis prieskonis. Paradoksalu, tačiau į Lietuvą ši tendencija, kaip ir visos kitos, vėluoja ateiti bent pusmečiu.“

A. Sergejenko: „Tai, kas vyksta senosios Europos podiumuose, manyčiau, yra labai stiprus anarchistinio-metroseksualinio pobūdžio reiškinys madoje. Mūsų visuomenėje šios užuominos vis dar sunkiai apčiuopiamos. Žinoma, vienetinius egzempliorius gatvėje galima pamatyti, bet kaip masinės mados protrūkio, ypač vyrų atžvilgiu, dar reikėtų palaukti.“

– Ar mūsų šalies vyrai yra stilingi? Ar įmanoma sekant naujausiomis mados tendencijomis susikurti individualų stilių?

L. Larionova: „Stilius gali būti svarbus tik tiek, kiek jis padeda gerai jaustis. Vyrai nenori kvaršinti sau galvos, pavyzdžiui, sudėtingais, nors ir madingais, užsegimais. Prioritetas jiems – patogumas. Svarbiausia – gera drabužio konstrukcija, kuri kardinaliai skiriasi nuo moterų. Vyrams kurti drabužius gana sudėtinga, nes svarbus kiekvienas centimetras. Lietuvoje vyrauja santūrumas, tad išskirtinį įvaizdį lietuviai kuria detalėmis.“

A. Burbo: „Taip, Lietuvoje vyrai JAU yra stilingi. Po truputį atsiranda vyriškų paslaugų, pvz. barbershop, salonai, vyriški butikai. Atsiradus pasiūlai išlikti stilingu daug paprasčiau. Siekiant individualumo, vyro aprangoje turėtų būti tik viena detalė, kuri pritrauktų dėmesį, o aplink ją susikurtų deranti visuma. „Tą vienintelę“ vyras pasirenka pats, nuspręsdamas, kas jam yra svarbiausia.“

A. Sergejenko: „Lietuvio noras išreikšti savo asmenybę per drabužius – vis stiprėjantis reiškinys. Tai mūsų visuomenės, kaip atviros valstybės, ženklas. Žinoma, labiausiai mados tendencijomis domisi jaunoji karta ir kasmet tai vis stiprėja.“

– Kokias dažniausias stiliaus klaidas daro vyrai?

L. Larionova: „Atskleisiu paslaptį... Aš nesekioju vyrų, kad pamatyčiau klaidas jų aprangoje (šypsosi). Gal labiausiai kliūva klasikiniai kostiumai, kai matau juos televizoriaus ekrane. Dažnai jie – ne pirmos jaunystės, nemadingi, per dideli. Jei jau norima vilkėti kostiumą, jis turi būti geras, o ne skirtas visiems gyvenimo atvejams – nuo krikštynų iki laidotuvių. Na, žinoma, ir avalynė – ją vis dėlto reikėtų derinti prie aprangos.“

A. Burbo: „Dažniausiai pastebima klaida – noras būti panašiam į kitus. Dažnai pasitaiko atvejų, kai vyriškis, pamatęs bičiulio gražius džinsus, iškart ima klausinėti, kur pirko ir galų gale nusiperka tokius pat. Labai svarbu ieškoti savo individualumo ir išskirtinumo. Na, jeigu tikrai labai norisi kartu su draugu dėvėti vienodus džinsus, galima užsiūti antsiuvą ir – voila! – jūsų džinsai jau originalūs.“

A. Sergejenko: „Dažniausiai daromos klaidos yra etiketo nepaisymas arba jo nežinojimas. Tik tada, kada žinai taisykles, sudėtinga atrodyti juokingai jas sulaužius. Nors etiketo laikymasis šiandien yra viena nuobodžiausių taisyklių mūsų aprangoje, tačiau tik jo išmanymas gali apsaugoti nuo beskonybės.“

„Vyrų mados savaitėje“ pristatomose dizainerių kolekcijose – sportiniai ir miesto elementai

Kovo 7 d. „Vyrų mados savaitėje“ vyks vyriškos mados kolekcijų pristatymai, kurias pristatys Lilija Larionova, „Pando Wear“, „Kristi Andress“, „The Dark“, svečiai iš Latvijos „One Wolf“ bei kiti. Kolekcijų pristatymo metu matytus modelius bus galima įsigyti kovo 9–11 dienomis prekybos centre „GO9“, kur bus laikinai atidaryta „POP UP“ tipo vyriškos mados parduotuvė. Organizatoriai kviečia nepraleisti šios progos savo garderobą papildyti išskirtiniais drabužiais ir aksesuarais!

Lilija Larionova šiais metais renginio metu pristatys jau penktąją „White horses“ kolekciją, skirtą 2017–18 m. sezonui. Jau kelerius metus vystomos mados linijos bruožas – demokratija, su laisvės ir nepriklausomybės prieskoniu. Anot dizainerės, ši kolekcija reprezentuos jos asmeninį požiūrį į estetiką: „Dauguma kolekcijos drabužių yra unisex stiliaus, tad juos drąsiai galės rinktis ir stilingos moterys.“

„Pando Wear“ pristatys kolekciją, skirtą santūriam, savimi pasitikinčiam, vertinančiam kokybę ir detales vyrui. FW17 kolekcija – SS17 kolekcijos tęsinys, pavadinimu „Kids from the block“. „Pagrindinis akcentas naujoje kolekcijoje yra militaristinis raštas arba kitaip tariant camo. Tai mūsų pačių kurtas unikalus raštas, kurį audžia siuvyklos Lietuvoje. Mūsų camo raštas iš toli sunkiai įžiūrimas, jo grožis atsiskleidžia tik iš arti. Visas dėmesys sutelktas į detales“, – kolekcijos detalėmis dalijasi Artūras Burbo.

„Kristi Andress“ mados namai pristatys klasikinio-sportinio stiliaus kolekciją 2017–18 m. rudens–žiemos sezonui „Andrius Sergejenko tailoring inspired by Kęstutis Navickas sport“, kuriai didelę įtaką padarė badmintonininko K. Navicko asmenybė. Anot dizainerio, kolekcijos kryptis pasirinkta neatsitiktinai – žvelgiant į klasikinio kostiumo dėvėjimo tendencijas, jis laisvėja ir dažnai tampa sportiniu: „Dėvėdami kostiumą vyrai nebenori jaustis suvaržyti, jie nori būti kiek įmanoma laisvesni.

Gyvenimo tempas greitėja, daug keliaujame, skubame, tad esminiu kostiumo bruožu tampa patogumas. Bendraujant su badmintonininku Kęstučiu Navicku išsivystė idėja kostiumą parodyti per sporto prizmę.“ Šios kolekcijos kertinis momentas – technical tailoring, kai klasikinio silueto kostiumas, pasižymintis netradiciniu medžiagų naudojimu, paverčiamas aktyviu ir patogiu dėvėti.

Inteligentiškos gatvės mados prekės ženklas „One Wolf“ pristatys 2017 metų pavasario–vasaros kolekciją „The Ghost City“. Anot dizainerės Agnesės Narnickos, kolekcija sukurta vyrui ir moteriai – miesto chuliganams, laisvai mąstantiems ir smalsiems atradėjams, trokštantiems nuotykių. Kolekcijoje dominuoja dešimtojo dešimtmečio estetika, pilkšvų atspalvių gama, apdorotas džinsinis ir tencelio audiniai. Kolekcijoje daug laisvų „oversize“ siluetų, kurie netaikomi konkrečiam kūno sudėjimui, laisvai derinami su kasdieniu garderobu, nes išlaiko tiek savo asketišką stilių, tiek individualumą bei originalumą.

Tamsią kolekciją pristatys Paulis Rizikas ir „The Dark“ studija. P. Rizikas, iš Libano kilęs, daug metų Italijoje kūręs autorines drabužių kolekcijas, teigia, kad jo pristatomi kūriniai dažniausiai patraukia kosmopolitiško gyvenimo būdo, stiprų charakterį turinčius vyrus ir moteris. Renginio metu bus pristatyti rankų darbo aksesuarai, kurie yra tarsi odė tamsai ir prabangai, troškimų laisvei su trupučiu dvilypumo. Aksesuarams naudojama įvairių tekstūrų ir tipų natūrali oda, metalai ir kitos detalės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)