Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro gydytoja dermatovenerologė Aistė Audickaitė pasakoja, kad plaukų transplantavimas gali ne tik padėti susigrąžinti plaukus galvos, antakių ar barzdos srityje, bet paslėpti ir potraumines pasekmes, rašoma pranešime spaudai.
„Transplantavimu gali būti sprendžiama ne tik galvos plaukų praretėjimo ar nuplikimo problema, atliekant šią procedūrą galima suformuoti antakius ir barzdą, jeigu šiose zonose plaukai neauga ar yra reti. Padėti galime ir tada, kai norima užmaskuoti potraumines pasekmes. Esame atlikę plaukų transplantavimą vaikui, nukentėjusiam nuo šuns įkandimo į veidą: suformavome jam dalį antakio ir po juo paslėpėme nuo įkandimo likusį randą“, – pasakoja A. Audickaitė.
Gydytoja priduria, kad plaukų persodinimas gali padėti ir tiems pacientams, kurie po veido patempimo operacijos netenka plaukų tam tikrose zonose. Tačiau plaukų transplantacijos atliekamos tik tiems pacientams, kurie turi savų plaukų. Tokį reikalavimą lemia pati procedūros atlikimo technika: jos metu plaukų folikulai imami iš paties paciento donorinės srities (nugarinės plaukuotosios galvos dalies) ir persodinami į probleminę vietą. Jeigu pacientas yra praradęs visus savo plaukus – transplantacija negalima.
Naujovės medicinoje: kaip pasikeitė procedūros metodai ir rezultatai?
Gydytoja sako, kad plaukų persodinimui naudojami metodai per pastaruosius dešimtmečius yra gerokai pažengę į priekį, o kartu ir jais pasiekiami rezultatai.
„Anksčiau atliekant transplantavimą buvo persodinami plaukų kuokštai, todėl galutinis rezultatas atrodydavo labai nenatūralus, primindavo vaikiškos lėlės galvą, su styrančiomis į šonus plaukų kupetomis. Transplantavimą gydytojai atlikdavo chirurginiu būdu, naudodami skalpelį: juo išpjaudavo plaukų juostas iš donorinės zonos, plaukų folikulus padalindavo ir persodindavo į reikiamą vietą. Tokio metodo rezultatas – per visą transplantacijos zoną likęs linijinis randas, ryškiai matomas, jeigu plaukai kerpami trumpai. Po šiuo metodu atliktos procedūros pacientų laukdavo sunkus gijimo procesas ir kildavo didelė infekcijos rizika“, – sako gydytoja dermatovenerologė.
Procedūrą atliekame naudodami DHI (angl. Direct Hair Implantation) metodą su patentuotais implanteriais, kuriais galima atlikti tikslesnį judesį, nepažeisti plaukų folikulų kamieninių ląstelių, nepalikti pastebimų randų. Ištraukiame po vieną plauko folikulą ir tiesiogiai įsodiname jį pagal reikiamą augimo kryptį, parinkdami tinkamą augimo kampą ir gylį, o dėl procedūros metu sukeliamos labai minimalios traumos, kurios diametras siekia iki 1 mm, infekcijos tikimybė – vos 0,05 proc. Po procedūros DHI metodu ne tik sukuriamas natūralios išvaizdos efektas, bet gijimo procesas labai greitas, nepageidaujamų reiškinių atvejai labai reti, o po kelių dienų pacientas gali grįžti į įprastą gyvenimo ritmą“, – pasakoja gydytoja dermatovenerologė.
Persodinti plaukai – nebeiškris
Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro gydytoja teigia, kad persodinti plaukai prigis ir nebeiškris, tačiau priduria, kad kiti plaukai gali retėti dėl hormonų veikimo ir pasireiškiančios androgeninės alopecijos – vienos dažniausių vyrų ir moterų plikimo priežasčių. Moterims androgeninė alopecija pasireiškia eglutės formos plikimu ir plaukų retėjimu centrinėje galvos dalyje, o vyrams – nuo priekinės galvos dalies iki užpakalinės. Šis plikimas gali būti minimalus arba progresuoti iki pilno viršugalvio plaukų netekimo.
„Labai svarbu yra planuoti operacijos eigą ir tai, kaip pacientas atrodys po 10-20 metų. Jeigu pacientui buvo nuplikęs labai didelis plotas, tai pirmosios operacijos metu negalime susodinti plaukų itin tankiai, tačiau po 9-12 mėnesių, kai persodinti plaukai atauga, galime įvertinti rezultatą, ir jeigu žmogus nori tankesnių plaukų, galime procedūrą kartoti“, – sako A. Audickaitė.
Gydytoja dermatovenerologė akcentuoja, kad prieš atliekant plaukų persodinimo procedūrą, yra tiksliai apskaičiuojama, kiek pakartotinių operacijų, esant poreikiui, būtų galima padaryti su žmogaus turimais donorinės zonos plaukais.
„Plaukai toje vietoje, iš kurios jie buvo ištraukti, neatauga. Be to, donorinės srities plaukų folikulai turi savo limitą, todėl su pacientu aptariame tai, iš kur ir kiek plaukų bus perkelta į probleminę vietą. Pirmosios transplantacijos metu neištraukiame daugumos donorinės zonos plaukų folikulų, kad galėtume ateityje sodinti papildomus plaukus, jeigu to prireiks“, – teigia A. Audickaitė.
PRP procedūra – lengvesnei transplantavimo eigai ir efektui sustiprinti
Gydytoja sako, kad PRP (trombocitais praturtintos plazmos) procedūrą rekomenduojama atlikti prieš ir po plaukų transplantavimo operacijos.
„PRP procedūra nėra privaloma, ji tik rekomenduojama, bet vis daugiau klinikų Lietuvoje ir pasaulyje pradeda ją taikyti dėl teigiamo poveikio. Prieš plaukų persodinimą PRP procedūra padeda paruošti žmogaus odą toje vietoje, į kurią bus implantuojami plaukai: trombocitai, turintys augimo faktorių, suaktyvina esamus plaukų folikulus. Po persodinimo atlikta PRP procedūra sustiprina efektą“, – sako A. Audickaitė.
PRP procedūra puikiai tinkama ir tiems, kuriems neatliekamas plaukų persodinimas. Šios procedūros pagalba galima suaktyvinti plaukų folikulus, pagerinti jų kraujotaką ir taip padėti jiems geriau įsisavinti gaunamas maistines medžiagas ar sumažinti hormonų poveikį bei plikimo greitį.
Nepageidaujami reiškiniai – itin reti
Gydytojos dermatovenerologės teigimu, visos operacijos ir procedūros turi jiems priskiriamus nepageidaujamus reiškinius, bet plaukų persodinimo atveju, šalutiniai poveikiai – itin reti.
„Po plaukų implantavimo, atliekamo DHI metodu, gali pasireikšti laikinas galvos skausmas ar odos nejautrumas, kuris greitai praeina. Prieš atlikdami procedūrą leidžiame nuskausminamuosius, sukeliančius vietinę nejautrą: besileisdami kakta žemyn anestetikai gali sukelti nedidelį akių patinimą, tačiau savo pacientams skiriame priešuždegiminius vaistus ir tokių atvejų beveik nebefiksuojame“, – priduria gydytoja A. Audickaitė.
Visiškai saugus ir pastebimų randų nepaliekantis plaukų persodinimas gali ne tik padėti susigrąžinti ar suformuoti plaukus galvos, antakių ar barzdos zonose, bet paslėpti kitų operacijų ar traumų pasekmes.