Užkalnis išrinko kalėdinius kvepalus: „lašas“ švediško eliksyro – 140 eurų

„Kuo kvepia Kalėdos“ – mėgstama tema tarp kvapų, parfumerijos ir olfaktorinio meno entuziastų.

Taip yra todėl, kad kvepalai yra gryna išpilstyta emocija, svajonė, parduodama už pinigus, monetizuotas sapnas, o Kalėdos ir yra tas laikas, kai visi atsisuka į jausmus, asociacijas ir prisiminimus.

Kas vieniems yra „Vienas namuose“ (tai geri, teisingi, progresyvūs žmonės), kitiems – rusiška „Likimo ironija, arba po pirties“. Ir tų žmonių tarpusavyje nesutaikysi.

Lygiai kaip vienam jaukumas ir namai yra sušiai, avokadai ir trumai, kitam – balta mišrainė ir silkė burokų pataluose.

Aš ilgai maniau, kad žmonės, kai prie mano tekstų mini komentaruose „Troinoi“, „Saša“ arba „Šipr“ odekolonus, tai šaiposi, dabar pamažu suprantu, kad kai kam tai taip pat nuoširdžiai miela, kaip „Žemuoginio“ muilo po trylika kapeikų aromatas.

Kas yra teisingas Kalėdų kvapas? Jei paskaitytumėt užsienietiškus forumus (Lietuvoje ši tema pernelyg nišinė, todėl augimas iki Vakarų kvepalų srityje užims dar gerą dešimtmetį), pamatytumėt, kad kasmet žmonės išsitraukia šimtus skirtingų pavadinimų ir sako, kad tai jų mėgstamiausi ir tiksliausi Kalėdų dvasios atspindžiai.