Šių kvepalų kūrėjai neturėjo supratimo apie Nidą, Kuršių neriją ir galbūt netgi Lietuvą. Šiai formulei jau 18 metų, taigi, dabar jau pilnametystė. Kai jie buvo sukurti, pasaulis buvo visiškai kitoks. Kai jie atsirado, Lietuvoje ir Nidoje dar buvo litai ir daugelis dar tikėjo, kad Nidoje kainos didelės todėl, kad čia atvažiuoja daug vokiečių, ir dar buvo tikinčių, kad geriausios vietos Lietuvoje turi būti prieinamos visiems (jos turi būti kuo brangesnės, kad sureguliuotų lankytojų skaičių). Nida neturi būti prieinama visiems. Šiandien privažiuodamas mačiau Klaipėdoje džipą geltonais angliškais numeriais, kurie sakė: P15DET. Negi jūs norite, kad Nida ir kitos geros vietos būtų jiems atviros ir prieinamos?
Taip ir geriausi kvepalai neprivalo būti prieinami visiems. Kai jie pasidaro prieinami visiems, dingsta įdomumas. Todėl Ralph Lauren mados ir kvapo namai retai kažką nukainuoja, ir teisingai daro. Kiaulėms perlų barstyti nereikia.
Ir visgi šis jūrinis kvapas iš garsių amerikiečių mados namų idealiai pritinka visam geram gyvenimui Nidoje, kur lietuviškos kainos ir vargo bei nerimo nuotaika nebegalioja. Gera būti šioje turtuolių, pižonų ir geresnių žmonių saloje, kur kelto kainos ir net kuklus ekologijos mokestis sulaiko bent jau dalį planktono masės.
Kaip pasiekiamas gaivus jūrinis kvapas? Jis pasiekiamas iš dalykų, kurie visai nebūtinai susiję su jūros vandeniu arba pušimis – konkrečiai čia prasideda nuo meliono ir agurkų aromatų.
Kvepalą sukūrė du meistrai: vienas jų, tikrai neprancūziška pavarde ir vardu, Carlos Benaim, yra visiškas genijus ir vienas mano įkvėpėjų. Jis amerikietis, gimęs Maroke. Jam priklauso originalusis žalias Ralph Lauren Polo (1978), apie kuriuos rašiau čia. Tai buvo mano pirmoji kvepalų apžvalga „Delfi“, beveik prieš dvejus metus.
Carlos Benaim sukūrė Calvin Klein kvapą Eternity, apie kurį pasakojau, kad jis toks nesuprantamai erotiškas, kad apie jį net ir kalbėti nepadoru. Jam priklauso ir tamsus, nepadoriai bažnytinis, nuodėmingas Polo Supreme Oud iš Ralph Lauren, apie kuriuos rašiau, kaip apie erotiką bažnyčioje, ir ten buvo tokie žodžiai: „Tai sunkus bažnyčios suolas, nupoliruotas jaunų moterų suknelėmis pridengtų kūnų, kai jos per mišias šiltą sekmadienį klauso vargonų ir pamokslo, o galvoja visai apie ką kitą. Vetyveris – tai švelnus, bet atkaklus muilo kvapas, kuriuo jos tuos savo kūnus prausia prieš bažnyčią.“
Jis sukūrė ir Carolina Herrera for Men – vieną puikiausių gaivos ir prieskonių lydinių, kurį paskui aplenkė tik Chanel Platinum Egoiste.
Antrasis Polo Blue kūrėjas yra Christophe Laudamiel, prancūzas, kurio nosiai priklauso Abercrombie & Fitch - Fierce, toks universalus Amerikoje, kad vien nuo jo pasijunti atėjęs į drabužių parduotuvę. Jis ir daugiau visko sukūręs, bet ne apie visus esu parašęs apžvalgų. Aš juk ne rašymo ir ne uostymo mašina.
Taigi, Polo Blue prasideda nuo melionų, saldžių ir medumi kvepiančių, mandarinų ir agurkų. Ten dar ir bazilikas, ir šiek tiek gėlių, bet baltųjų, o ne rožių. Ir nudžiūva viskas į keistus daiktus: išplautą aksomą, samanas ir kerpes, ambrą, medį, pačiulius ir muskusą. Ir iš viso to gaunasi jūros kvapas ir pajūrio kurorto mintys. Kvepalai, kurie kvepia pinigais ir kuriuose nėra jokio finansinio rūpesčio, nes gyvenime viskas gerai, ir bus dar geriau. Kai batai neišsitepa, o tik aplimpa šlapiu pajūrio smėliu. Šie kvepalai mane lydėjo nuo tų laikų, kai pirmą sykį aš juos nusipirkau Londone prieš aštuoniolika metų, ir dabar atsivežiau tą patį kvapą į Nidą (tie pirmieji jau seniai pasibaigę), ir geriau pataikyti niekaip negalėjau.
Andriaus Užkalnio gyvenimo istorijos ir vaizdai – jo Instagram paskyroje.