Jį žinote geriau, negu Baccarat Rouge 540, geriau negu rusišką „Šipr“ iš turgaus kiosko (apie jį nieko iš tiesų nežinote, neatskirtumėt nė iš trijų bandymų – tiesiog jo pavadinimą žinote iš filmų), geriau, negu Chanel No 5.
Jis pažįstamas ne iš kvepalų ir retai – iš skysčio po skutimosi. Daugiausia visgi iš dezodorantų ir dušo želė.
Kvapas, neišnaikinamas iš baseinų, mokyklų sporto salių ir sporto klubų persirengimo kambarių. Kvapas, dovanotas dešimtims milijonų paauglių, vaikinų ir vyrų Kalėdoms kaip vadinamasis „stocking filler“, Kalėdų senelio dovanų kojinės užpildas ir dovana be meilės ir rūpesčio, dovana iš bėdos. Dovana, kai tingi galvoti, iš vaistinės, kur kartoninėje dėžutėje purškiamas dezodorantas ir dušo želė. Suaugusieji retai jį dėvi, nebent nostalgikai, bandydami prisiminti tuos laikus, kai erekcija buvo beveik nuolatinė ir tokia stipri, kad visas kraujas palikdavo smegenis.
