Šiuo metu iš 79 skirtingoms ligoms gydyti registruotų vaistų, Lietuvoje kompensuojama tik pusė, t.y. kompensuojami arba kompensuojami iš dalies tik 38 ligoms skirti preparatai. Dalinis kompensavimas yra nustatomas tokiais atvejais, kai EVA patvirtinta indikacija yra plati, o Lietuvoje pacientams vaistas gali būti skiriamas tik esant tam tikroms sąlygoms, pvz.: kai prieš tai taikytas gydymas yra neefektyvus arba esant tam tikrai būklei, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Didžiausias proveržis naujų vaistų atsiradime įvyko pastarąjį dešimtmetį – jų buvo registruota net 59 skirtingoms ligoms, tuo tarpu, laikotarpiu nuo 2002 iki 2012 metų jų buvo tik 20. Tai yra gera žinia pacientams laukiantiems gyvybiškai būtino gydymo, tačiau Lietuvos pacientus vaistai kai kuriais atvejais pasiekia praėjus beveik dešimtmečiui nuo EVA registracijos. Per pastarąjį dešimtmetį iš 59 kraujo vėžio ligų Lietuvos pacientams prieinami (kompensuojami) 24 ligai skirti inovatyvūs vaistai. Vidutinis laukimo laikas nuo EVA registracijos iki kompensacijos Lietuvoje yra penkeri metai.
„Nuo gamintojo pateiktos paraiškos iki vaisto kompensavimo pacientams užtrunkama apie 2 metus – bent jau tokia tendencija buvo stebima iki Sveikatos technologijų vertinimo įdiegimo. Šiuo metu inovatyvių vaistų kompensavimas yra sustojęs arba vyksta ypatingai lėtai dėl begalės priežasčių, bet turbūt esminė yra nesuvokimas, kad pacientai, ypatingai sergantys kraujo vėžiu, negali laukti. Deja, bet laiku negavę gydymo jie žūsta ir penkeri metai yra gerokai per ilgas laukimo periodas“, – kalbėjo kraujo ligomis sergančius vienijančios asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Paskutinis EVA registruotas ir Lietuvoje kompensuojamas vaistas buvo 2017 m., o visi po 2017 metų registruoti vaistai kraujo vėžiui gydyti yra nekompensuojami.
Nagrinėjant vaistus pagal stambias kraujo vėžio ligų grupes, išsiskiria dauginės mielomos gydymo situacija. Šiam susirgimui per pastarąjį dešimtmetį registruota net 13 vaistų, iš kurių tik 3 yra prieinami pacientams. Prieinami jie tapo mažiausiai po 4, ilgiausiai – 7 metų nuo EVA registracijos.
„Liūdniausia tai, kad dauginei mielomai, neprieinami net ir iki 2012 metų registruoti vaistai, tokie kaip lenalidomidas, kuris kompensacijos Lietuvoje laukė virš 9 metų, o net ir pradėjus kompensavimą, jis turi didelius apribojimus. Pavyzdžiui, šis vaistas turi indikaciją palaikomajam gydymui po kaulų čiulpų transplantacijos, vaistas įrašytas į Pasaulio sveikatos būtinųjų vaistų sąrašą, tačiau jis prieinamas tik mažai daliai daugine mieloma sergančių pacientų“, – dėmesį atkreipė I. Drėgvienė.
Ūminėms leukemijoms per pastarąjį 10 – metį registruota 18 naujų vaistų, iš kurių tik 7 yra kompensuojami. Paskutinis kompensuojamas vaistas EVA buvo patvirtintas 2017 metais. Kompensuojamų vaistų ūminėmis leukemijomis sergantys pacientai turėtų laukti mažiausiai 5 metus. Pasak asociacijos „Kraujas“ pirmininkės, negydant ūminės leukemijos per metus laiko visi pacientai žūsta.
Limfomoms viso patvirtinta 19 naujų vaistų, iš kurių tik 6 kompensuojami. Laukimo laikas iki kompensacijos – beveik 5 metai. Trumpiausias laikas nuo patvirtinimo buvo 2 metai, ilgiausias – 7 metai.
„Gydymo prieinamumo ir medicinos pažangos prasme, pastarasis dešimtmetis lyginant su ankstesniu buvo tikrai geras, nes paskutinis 2017 metais EVA registruotas vaistas Lietuvoje buvo pradėtas kompensuoti 2020 metais. Tačiau vėliau situacija ženkliai blogėja – visi vaistai, kurie buvo registruoti po 2017 metų yra nekompensuojami ir jų yra net 30“, – sakė I. Drėgvienė.