„Ši procedūra – vienintelė viltis pacientams, kenčiantiems lėtinį nugaros bei galūnių skausmą, kai neefektyviai jau buvo taikytas gydymas Skausmo gydymo poskyryje, atliktos stuburo operacijos“, – pažymi doc. dr. A. Radžiūnas.
Pirmoji pacientė, kuriai implantuotas nugaros smegenų stimuliatorius, 64-ių metų Alvida lėtinį nugaros, kairės kojos skausmą ir aptirpimą jautė apie 10 metų.
„Man atliko net keturias operacijas – pirmąją 2019 metais dėl stuburo disko išvaržos, vėliau dėl jos recidyvo ir stuburo nestabilumo. Išbandžiau įvairias procedūras, gėriau vaistus, slopinančius skausmą, tačiau nei viena nepadėjo sumažinti skausmo, negalėjau įprastai judėti, miegoti“, – pasakoja Alvida.
Liuda Brogienė, Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos Skausmo gydymo poskyrio vadovė, sako, kad lėtinis stuburo skausmas – didžiausia bendra negalios priežastis mūsų visuomenėje, neigiamai veikianti emocinę sveikatą ir reikšmingai bloginanti gyvenimo kokybę.
„Nugaros ir galūnių skausmo priežastys gali būti įvairios ir atsirasti dėl traumos, infekcinės, reumatologinės, autoimuninės ar onkologinės ligos, didelio fizinio krūvio ar atvirkščiai – sėdimo darbo, per mažo judrumo, nesveikos mitybos “, – kalba L. Brogienė.
Paraginta savo gydytojo Klaipėdoje, Alvida nusprendė atvykti į Kauno klinikas, kur ir sužinojo apie galimybę implantuoti nugaros smegenų stimuliatorių. Doc. dr. A. Radžiūnas pasakoja, kad šio stimuliatoriaus implantavimas vyksta dviem etapais.
„Pirmiausia per adatas į stuburo kanalą įvedami ir implantuojami bandomieji elektrodai. Jie prijungiami prie išorinio stimuliatoriaus. Tuomet per penkias dienas pacientas bando įvairius stimuliacijos režimus ir jei skausmą pavyksta sumažinti daugiau nei 50 proc., implantuojamas nuolatinis stimuliatorius“, – apie procedūros unikalumą aiškina docentas.
Nugaros smegenų stimuliatorius – išmanusis, nes jis jaučia paciento judesius ir pagal tai pritaiko stimuliavimo režimus.
„Jį valdo pats pacientas. Skausmui atsinaujinus, stimuliatorių galima vėl programuoti ir surasti tokius parametrus, kurie būtų efektyvūs“. – priduria doc. dr. A. Radžiūnas.
Prof. Kęstučio Petrikonio, Kauno klinikų Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus Periferinės nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovas, teigimu, pritaikius šį gydymo metodą lėtinį skausmą patiriantiems pacientams, jie tampa judresni, pagerėja jų emocinė sveikata. Taip pat jie gali gyventi be skausmo, neretai į grįžti į darbą, jei prarado jį dėl skausmo, kurio kartais neįmanoma suvaldyti net medikamentų pagalba.
„Lėtinis skausmas išvargina visas nervų sistemos sritis, o ypatingai pažinimo, emocijų, sprendimo priėmimų centrus. Nuo begalinio skirtingų medikamentų vartojimo būna nukentėję ir vidaus organai – kepenys, inkstai ir kita. Naujosios technologijos leidžia padėti stuburinės kilmės neuropatinį skausmą patiriantiems pacientams, – pažymi prof. K. Petrikonis. – Svarbiausia, kad pati lėtinio skausmo liga nebūtų išsekinusi visų kompensacinių rezervų. Šio stimuliatoriaus veikimo mechanizmas – stimuliuoti neskausmines nervines skaidulas, taip juos apgaunant ir sušvelninant patiriamo skausmo signalus smegenyse.“
Po šio stimuliatoriaus implantavimo pacientė, negalėdama patikėti nuostabiu rezultatu, išvyko į namus.
„Niekada nenustojau tikėti, kad nugaros smegenų stimuliatorius man padės. Jau buvau pavargusi gyventi su tuo skausmu. Šiandien esu labai laiminga, nes grįžau į visavertį gyvenimą, – teigia ji. – Dėkoju visiems Kauno klinikų medikams, prisidėjusiems prie mano geresnės sveikatos.“
Medikai priduria, kad skausmo gydyto taktikos parinkimui būtinas daugiadalykės komandos sprendimas.
„Pritaikant šį naują gydymą, pacientę viso proceso metu nuo ištyrimo iki sprendimo priėmimo lydėjo daugiadalykės komandos specialistai – gydytojai neurologai, anesteziologai reanimatologai, neurochirurgai, psichologas“. – primena L. Brogienė.
Nugaros smegenų stimuliacija – minimaliai invazyvus gydymo metodas, pasaulyje taikomas daugiau nei 30 metų. Technologijų pažanga ir tvirti klinikinio efektyvumo įrodymai pagaliau leido šiai terapijai ateiti ir į Lietuvą. Planuojama, kad per metus Kauno klinikose bus implantuota 50 tokių implantų.