Pavojingiausi – greitai augantys apgamai
Santaros klinikų konferencijoje kalbėjusios gydytojos dermatologės, prof. dr. Matildos Bylaitės-Bučinskienės teigimu, melanomos pikas yra vyresniame amžiuje, 55–60 metų žmonėms. Tačiau didžiausi pažeidimai įvyksta jaunystėje, kai daug deginamasi. Neretai mėgstantys besideginti žmonės aplanko ir soliariumus, o tai odai daro didžiulį neigiamą poveikį.
Itin didelę tikimybę susirgti turi žmonės po organų transplantacijos, turintys imunodeficitą. Pasitikrinti dėl šios ligos reikėtų ir tiems, kurie šeimoje jau turi odos vėžio atvejų, taip pat tiems, kurie turi daug apgamų ar pastebi, kad apgamai keičiasi. Kartais oda gali būti labai švari, tačiau jei vienas apgamas ar odos darinys pradeda keistis – būtina pasitikrinti.
Net ir atsiradus odos vėžiui, odos dažniausiai neskauda, todėl tai gali suklaidinti žmones. Be to, pasak prof. M. Bylaitės-Bučinskienės, neretai klaidingai įsivaizduojama, kad odos vėžys būtinai turi būti juodas negražus apgamas, kurio geriau išvis nejudinti ir nesikreipti į gydytojus, nes taip liga dar labiau išplis.
„Dermatologams labiausiai nerimą kelia greitai augantys tamsūs arba rožiniai dariniai. Tai gali būti klastinga melanoma, kuri gali apgauti net specialistą. Todėl patariame, kad visi dariniai, kurie auga greitai, neišnyksta, arba yra žaizdelė, šlapiuojanti, ir per du mėnesius ji nesumažėja, geriau kreiptis į gydytoją“, – sakė prof. M. Bylaitė-Bučinskienė.
Kuo anksčiau diagnozuojamas odos vėžys, tuo greičiau jį galima pašalinti chirurginiu būdu, todėl rezultatas būna geresnis. Tai labai svarbu melanomos atveju, nes ji plinta labai greitai.
Profesorė juokauja, kad nustatyti odos vėžį savo artimiesiems dažniausiai padeda moterys.
„Jos yra labai atsakingos ir tikriausiai padeda nustatyti du trečdalius odos vėžių, nes ant nugaros, šlaunų, viršugalvyje keistus darinius neretai pastebi manikiūristės, kirpėjos, kiti specialistai, matantys nuogą odą“, – sakė profesorė.
Atkreipkite dėmesį į pakitusius, asimetriškus apgamus
Gydytojo dermatovenerologo Tado Raudonio teigimu, kiekvienam žmogui bent kartą gyvenime reikia ateiti pas dermatologą pasitikrinti profilaktiškai.
„Reikia atkreipti dėmesį į ant kūno esančius apgamus, ar turime pakitimų, asimetriškų, neaiškiais kraštais, didesnių darinių. Tačiau žmonės dažnai nežino, į ką tiksliai atkreipti dėmesį, todėl rekomenduojama apsilankyti pas dermatologą, o tada individualiai sprendžiama, kas kiek laiko reikėtų apsilankyti“, – sakė T. Raudonis.
Pagal pasaulinę statistiką, eiliniam europiečiui susirgti odos vėžiu per gyvenimą tikimybė yra 30 proc.
„Kas trečias iš mūsų, tikėtina, kažkada turės odos onkologinį susirgimą. Tuo metu kiekvienas austras turi 70 proc. tikimybę susirgti odos vėžiu“, – kalbėjo T. Raudonis.
Sveiko įdegio, pasak gydytojų, deja, bet nėra.
„Tai nereiškia, kad turime visiškai vengti saulės, bijoti būti lauke ir pasimėgauti saule. Bet tai turi būti labai su saiku, rekomenduojama, kad tai nebūtų tarp 11 ir 16 valandos. Jei einame dieną į saulę, turime naudoti kremus su SPF“, – kalbėjo T. Raudonis.
Maždaug 2/3 lietuvių turi vitamino D deficitą, tačiau su tokiu saulės kiekiu, kokį turime Lietuvoje, pakankamo kiekio vis tiek nepasigaminsime.
„Per daug rizikingas procesas gulėti paplūdimyje ir degintis dėl vitamino D, kai galime jo nusipirkti vaistinėje ir įvairiomis dozėmis. Tai tikrai neturėtų būti motyvas degintis. Be to, reikia nepamiršti, kad saulė mus sendina. Jei norite, kad oda būtų ruda, geriau naudoti savaiminio įdegio priemones“, – sakė T. Raudonis.
Kaip anksčiau laidoje „Delfi tema“ kalbėjo T. Raudonis, odos vėžys dažniausiai nesukelia skausmo, o jį pastebėti ne visada lengva. Melanomos ir karcinomos simptomai skiriasi – pusė melanomos atvejų išsivysto iš esamų apgamų, kita pusė iš sveikai atrodančios odos.
„Melanoma tipiškai atrodo kaip juoda dėmelė, kuri yra asimetriška, netaisyklingos formos, nelygiais kraštais, galbūt ruda yra kelių atspalvių. Ji yra dažniausiai didesnė nei 6 mm. Ji keičiasi laikui bėgant. Gali būti ir plokščia, ir iškilusi“, – sakė T. Raudonis.
Bazinių ląstelių karcinoma dažniausiai atrodo kaip negyjantis spuogas, negyjanti žaizdelė.
„Kitas požymis, kas galėtų padėti atskirti, tai yra bjauriojo ančiuko simptomas, kai įvertinus viso kūno darinius, vienas yra kitoks nei visi kiti. Tokius irgi reikėtų atvykus parodyti gydytojui dermatologui“, – sakė pašnekovas.
Jei žmogus ant kūno randa įtartinų apgamų arba negyjančių žaizdelių, reikėtų užsiregistruoti gydytojo dermatologo konsultacijai. Tokią apžiūrą gali atlikti bet koks gydytojas dermatologas.
Praplikusiems be kepurių išeiti negalima
Odos vėžį skatina ne tik saulė, bet ir kiti veiksniai. Vienas iš rizikos veiksnių yra šeimoje jau buvę odos vėžio atvejai, nes ši liga turi genetinį polinkį. Kitas rizikos veiksnys – jei ant kūno yra daugiau nei 50 apgamų, nes kuo daugiau apgamų, tuo didesnė tikimybė, kad kažkuris vienas taps piktybiniu. Riziką didina ir vaistai, slopinantys imuninę sistemą.
Įdomu tai, kad praplikę vyrai taip pat turi didelę odos vėžio riziką, nes praplikusiose vietose odos vėžys gali vystytis dar greičiau.
„Ant galvos esantys plaukai apsaugo odą nuo tiesioginių UV spindulių. Praplikę vyrai, kurie nedėvi kepurių, sukelia sau riziką. Todėl reikėtų įprasti jas dėvėti. Vyresniems pacientams, jei jie praplikę, tose vietose matome labai daug pakitimų“, – kalbėjo gydytojas.
SPF kremo tepame per mažai
Norint apsisaugoti nuo neigiamo saulės poveikio, būtinas SPF kremas. Visgi, pasak pašnekovo, dažniausiai jo naudojame tikrai per mažai.
„Jei išvažiuojame į Palangą 4–5 dienoms ir nusiperkate 250 ml SPF kremo pakuotę, 3–4 asmenų šeimai tokia pakuotė turėtų pasibaigti per dvi dienas. Vieno pasitepimo metu turėtų būti sunaudojama bent 30 ml kremo, gera pilna sauja kremo. Jei padengiame ploniau, SPF apsauga mažėja 2 ar 3 kartus. Geriausia rinktis SPF50“, – sakė T. Raudonis ir pridūrė, kad kremas turėtų apsaugoti ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių.
Be to, kremas turėtų apsaugoti ir nuo mėlynos šviesos, tai yra sklindančios nuo telefono, kompiuterio, televizoriaus ekrano, patalpų apšvietimo. SPF kremai turi būti naudojami visus metus, kai kūnas uždengtas drabužiais, kremas turi būti tepamas ant veido.
„Ne taip seniai pasirodė pirmosios publikacijos, kurios parodė, kad net nebūdami lauke ir visą laiką būdami patalpose irgi didiname savo riziką susirgti odos vėžiu“, – sakė T. Raudonis.