Įvairaus pobūdžio sąnarių pažeidimų atsiranda dėl per didelio fizinio krūvio, traumų, kitų ligų, antsvorio. Nemažai lemia ir amžius, tad anksčiau vyresnio amžiaus žmonės turėjo tik vieną pasirinkimą – laukti protezavimo, o jauniems tekdavo kentėti skausmus, gerti vaistus, o galiausiai mažinti fizinį aktyvumą. Dabar jau ir Lietuvoje atliekama sąnarių artroskopija leidžia greitai ir efektyviai operuoti sąnarius.
„Vienos dažniausiai atliekamų operacijų – klubo sąnario operacijos – artroskopiniu metodu atliekamos tada, kai pažeidimas yra gana didelis, bet sąnarys nesudilęs ir protezavimas dar nėra reikalingas, – pranešime žiniasklaidai pasakoja „Nordclinic“ ortopedas traumatologas Valdemaras Loiba. – Artroskopija – chirurginis sąnario ištyrimo ir gydymo būdas, kai padaromi keli nedideli 1 cm pjūviai, per kuriuos specialiais artroskopiniais instrumentais pasiekiama operuojamoji vieta.
Klubo sąnarys, beje, giliausias iš visų sąnarių, todėl iki jo sunkiausia prieiti, reikia ir specialių ilgų įrankių, ir kitokių siūlų, specialiai pritaikytų klubo artroskopijai, nes su trumpais instrumentais mes galime nepasiekti klubo sąnario.
Taip pat operacinėje naudojame telerentgeną, per kurį galime tiesiogiai matyti, kaip atrodo pažeista zona. Tai leidžia nuolat stebėti, ar taisyklingai ir pakankamai pašalinome kaulines išaugas, ar su sąnarine lūpa esame geroje padėtyje dėdami sraigtus. Dėl klubo sąnario ypatumo nėra taip paprasta prie jo patekti – tenka naudoti specialų klubo sąnario ištempiklį, kuriuo sąnarys ištempiamas, o šlaunikaulio galva panarinama žemyn. Tik taip galima apžiūrėti ir atlikti veiksmus sąnario viduje.“
Kol nebuvo klubo artroskopijos, buvo daromos atviros operacijos, kurių metu klubo sąnarys būdavo išnarinamas, tad kartais galėdavo sutrikti šlaunikaulio galvos mityba, dėl ko išsivystydavo aseptinė nekrozė. Atliekant artroskopiją, sąnarys tik panarinamas, nereikia pašalinti kapsulės, mažiau sutrikdoma kraujotaka.
„Šis metodas pranašesnis už atviras operacijas, kurių metu atliekamas didelis pjūvis, nes sumažėja pačios operacijos traumatiškumas, galima atidžiau ir geriau ištirti operuojamą sąnarį, ir sveikstama daug greičiau palyginti su atviromis sąnario operacijomis. Be to, nelieka didelių randų operuotoje srityje. Neretai artroskopinė operacija atitolina būtinybę keisti patį sąnarį, o kartais šito ir visai nebeprireikia,“ – pasakoja gydytojas V. Loiba. Jis pabrėžia, kad kuo anksčiau diagnozuojama patologija ir suteikiama pagalba, tuo ilgiau tarnauja sąnarys. Ypač, jei jo susidėvėjimui nėra svarbus amžius, nes kiekvienam žmogui sąnariai susidėvi skirtingai.
Jauniausia operuota pacientė – keturiolikmetė
Dažniausiai klubo sąnario artroskopiją tenka atlikti, kai susiformuoja vadinamasis klubo sąnario ankštumas. Net 85 proc. operacijų daromos būtent dėl šios priežasties. Manoma, kad ilgą laiką negydant šios būklės ir jai progresuojant, išsivysto klubo sąnario osteoartrozė, o tada jau sąnarį teks keisti. Laiku diagnozavus ligą, neignoruojant skausmų, atlikus magnetinį rezonansą ir sužinojus negalavimų priežastį, būtina kreiptis į medikus.
Gydytojas V. Loiba sako, kad jauniausiai jo operuotai pacientei buvo vos keturiolika, o vyriausiai – aštuoniasdešimt metų.
„Amžius visai nesvarbu, svarbi sąnario būklė ir savalaikis gydymas, nes ir operacijų technika, ir įranga sparčiai tobulėja – yra naujesnių implantų, daugiau tirpstančių detalių, lengvėja atsigavimas, nes pjūviai mažesni, o pati operacija mažiau invazyvi. Tam tikros sąnario dalys, pavyzdžiui, šlaunikaulio galva, blužduobė lieka neliestos, o protezavimo metu pašalinama visa kremzlė ir įdedami metaliniai, plastikiniai, ar keraminiai komponentai, taip pat nupjaunama šlaunikaulio galva. Viskas lieka paties žmogaus, tik suremontuojama, susiuvama, kremzlė sutvarkoma, įdedama membrana, kad ji regeneruotų, susiuvama sąnarinė lūpa, pašalinamos visos kaulinės išaugos, kurios sukelia plyšimus ir skausmą,“ – pasakoja gydytojas ortopedas traumatologas V. Loiba.
Anot mediko, po šios operacijos jau kitą dieną pacientas gali lankstyti koją, bet ją pasaugoti ir neminti rekomenduojama apie 3–6 savaites. Jei operuotas sportininkas, jo reabilitacija gali trukti ir pusę metų. Tačiau visa tai palyginus niekai, pasakoja po operacijos jau atsigavę ir be skausmo gyvenantys bei vėl judėti galintys pacientai.