„Įvertinus tyrimus, atliktus Europoje ir kitose pasaulio šalyse, yra stebima tendencija, jog žiemos švenčių metu, per šv. Kalėdas ir Naujųjų metų išvakares, padidėja miokardo infarkto, galvos smegenų insulto dažnis, – sakė gydytoja kardiologė J. Zupkauskienė.
– Yra net sugalvoti terminai šiam reiškiniui pavadinti, tokie kaip „šv. Kalėdų vainikinės kraujagyslės“ ir „laimingų Naujųjų metų širdies smūgis“ (angl. Merry Christmas Coronary, Happy New Year Heart Attack).“
Kaip pasakojo gydytoja, amerikiečių mokslininkai nustatė, jog mirties atvejų dėl širdies ir kraujagyslių ligų žiemos švenčių metu padaugėja 5 proc.
„Įtakos tam turi ir šaltas metų laikas, kadangi būnant šaltame ore, kūne susiaurėja periferinės kraujagyslės ir širdis turi daugiau dirbti, kad būtų palaikoma normali kūno temperatūra, taip pat buvimas šaltyje padidina riziką susidaryti trombams kraujyje“, – pasakojo kardiologė.
Tačiau, anot mokslininkų, tai ne vienintelė šio reiškinio priežastis – įvardijamas ir oro užterštumo vaidmuo.
„Oro užterštumas padidėja žiemos metu. Net ir trumpalaikis į orą patenkančių kietojo kuro, dyzelino ir benzino degimo produktų poveikis susijęs su padidėjusiu mirštamumu nuo miokardo infarkto ir galvos smegenų insulto, – sakė gydytoja J. Zupkauskienė. – Teršalai įkvepiami į plaučius, vėliau patenka į kraujotaką ir skatina uždegiminį atsaką, trombų susiformavimą kraujyje, o tai padidina riziką susirgti šiomis ligomis.“
Oro užterštumas taip pat sietinas su širdies ritmo sutrikimų atsiradimu.
Kita priežastis – infekcinių ligų padažnėjimas žiemos metu
„Kaip pavyzdys galėtų būti gripo virusas, kuris patekęs į organizmą, sukelia uždegimą, gali paskatinti kraujo krešėjimą, tai lemia trombų formavimąsi kraujyje. Todėl skiepijimasis nuo gripo, ypač tiems asmenims, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis ar priklauso didelės kardiovaskulinės rizikos grupei, sumažina hospitalizacijų ir mirčių dėl miokardo infarkto ar galvos smegenų insulto dažnį, – teigia gydytoja kardiologė.
– Verta paminėti ir tai, kad žmonės per šventes linkę ignoruoti atsiradusius simptomus, vėlai kreipiasi į medikus arba keliaudami negali greitai gauti medicininės pagalbos.“
Gydytoja sako, kad širdies problemas švenčių metu gali išprovokuoti ir stiprios emocijos, tai labiau būdinga vyresniems žmonėms. „Be abejo, padidėjusį miokardo infarkto ir galvos smegenų insulto dažnį žiemos švenčių metu padidina ir maisto ir alkoholio vartojimo įpročiai“, – sako J. Zupkauskienė.
Kas per šventes ar po jų turėtų būti ypač budrus?
Kardiologė sako, kad per šventes ypač budrūs turėtų būti tie asmenys, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis (pavyzdžiui, serga širdies nepakankamumu, turi krūtinės anginos simptomus, širdies ritmo ir laidumo sutrikimus, jau anksčiau yra persirgę miokardo infarktą, galvos smegenų insultą).
„Budresni turėtų būti ir asmenys, priskiriami padidėjusios kardiovaskulinės rizikos grupei – tai dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės; taip pat turintys padidėjusį kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje, sergantys cukriniu diabetu, lėtine inkstų liga ar kitomis lėtinėmis ligomis, – sako gydytoja. – Be to, kardiovaskulinę riziką padidina dar ir kiti svarbūs rizikos veiksniai, kaip rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris ar nutukimas.“
