Dažniausiai peties skausmas kyla dėl nedidelių traumų ar pernelyg didelio fizinio krūvio. Tačiau dėl šių priežasčių atsiradęs skausmas yra trumpalaikis, nesukelia negrįžtamų sąnario pakitimų ir pacientai sėkmingai jį išsigydo savarankiškai. Pacientai kreipiasi į gydytoją pagalbos, kai savarankiškas gydymas būna neveiksmingas arba sąnario būklė pradeda blogėti. Peties sąnario skausmas gali atsirasti ne tik dėl jo struktūrų pažeidimo (kremzlės, sausgyslių, raiščių), bet ir dėl kitų organų sistemų ligų.
„Dvi tarpusavyje susijusios pečių sąnarių ligos yra artritas ir artrozė, kurios visuomenėje dažnai painiojamos tiek dėl savo pavadinimo, tiek dėl panašių simptomų. Visgi, tai skirtingos ligos: artritas labiau siejamas su uždegiminiais procesais sąnaryje, o artrozė – su negrįžtamais struktūriniais sąnario pakitimais. Ir nors šios ligos netapačios, artritas labai dažnai baigiasi artroze“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas-traumatologas doc. dr. Sigitas Ryliškis.
Artritu yra vadinamas sąnario ir jį gaubiančių audinių uždegimas. Ši liga kliniškai pasireiškia sergant reumatoidiniu artritu, psoriaze ir kitomis sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis. Artritą gali sukelti bakterijos, o retais atvejais virusinės arba grybelinės sąnarių infekcijos.
Peties skausmą taip pat sukelia artrozė – sąnario degeneracija, kuri visuomenės dažnai vadinama sąnario „susidėvėjimu“. Šios ligos paūmėjimas visada susijęs ir su uždegimo aktyvėjimu, t. y. artritu. Tačiau pirminės artrozės atveju uždegiminiai procesai sąnaryje yra gana silpni, lyginant su uždegimu, atsirandančiu sergant reumatoidiniu artritu. Nors artrozė neišgydoma, įmanoma sulėtinti degeneracijos procesą. Gydytojai skiria uždegimą slopinančių, skausmą mažinančių vaistų ir kitas konservatyvaus gydymo priemones. Tačiau, jeigu pacientui skauda, blogėja rankos funkcija, o sąnario pakitimai yra žymūs – tokiu atveju gydytojas ortopedas-traumatologas rekomenduoja operacinį gydymą.
Skausmo geriau neignoruoti
Abiejų šių ligų pagrindinis simptomas – skausmas, ypač naktinis, kurį lydi judesių trūkumas. Nors gyvybei pavojus dažniausiai negresia, labai svarbu į gydytojus kreiptis kuo greičiau, kad būtų galima nustatyti diagnozę ir stabdyti degeneracinius procesus.
Specialistas pastebi, kad itin svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją tada, kai ne tik skauda petį, bet taip pat atsiranda karščiavimas, kiti bendri ir vietiniai infekcijos ir uždegimo požymiai (tinimas, paraudimas, karštis sąnario srityje). Laiku nepradėjus gydymo, infekcija gali išplisti po visą organizmą. Dėl šios ligos gali atsirasti žymūs sąnario struktūrų pakitimai. Tačiau, jeigu išsivysto sepsis ir visos jo komplikacijos, pacientui gresia net mirtis.
Gydymas tiek medikamentais, tiek skalpeliu
Jei skausmo priežastis yra artritas, atsiradęs dėl sisteminių uždegiminių jungiamojo audinio ligų, gydytojas reumatologas paskirs medikamentinį gydymą. Taip pat skiriama fizioterapija, kineziterapija ar ergoterapija sąnario judrumui grąžinti. Diagnozavus artrozę gydymas priklauso nuo to, kiek liga yra pažengusi. Dažniausiai padeda fizinio krūvio ribojimas, fizioterapija, medikamentinis gydymas. Tačiau gali prireikti ir operacijos, nes šios ligos degeneraciniai sąnario procesai yra negrįžtami.
„Svarbiausios užduotys atsiradus peties sąnario ligai – nuslopinti skausmą ir išsaugoti sąnario judrumą. Be skausmo ir funkcionali ranka yra neatsiejama nuo kokybiško gyvenimo, todėl toks yra pirmas ir paskutinis gydytojų tikslas. Kuo anksčiau pacientas kreipsis į gydytoją, tuo didesnė tikimybė tiksliai diagnozuoti ligą ir pradėti tikslingą gydymą“, – prideda dr. S. Ryliškis.
Gydytojas ortopedas-traumatologas pabrėžia, kad peties sąnariui pakitus taip, jog konservatyvios priemonės nebepadeda, tenka rinktis vieną iš radikalių priemonių – endoprotezavimą: „Pacientai vis dar nustemba, kai sužino, kad Lietuvoje gali būti protezuojamas ir peties sąnarys, nors tai darome jau daugiau nei 20 metų.“
Didžioji dalis peties endoprotezavimo operacijų yra atliekamos Vilniuje. Visos procedūros itin modernios. Gali būti atliekamas tiek standartinis endoprotezavimas, tiek mažiau invazinės endoprotezavimo operacijos, kurių metu implantuojamos endoprotezą tvirtinančios dalys yra nedidelės ir tvirtinamos be papildomų medžiagų (kaulų cemento). Endoprotezavimui naudojami „bestiebiai“, anatominiai arba reversiniai endoprotezai. Kadangi peties sąnarys nėra atraminis ir nėra stipriai apkraunamas kaip klubo ar kelio sąnariai, peties endoprotezai susidėvi labai retai. Dėl šios priežasties pakartotinų endoprotezavimo operacijų skaičius yra labai mažas.
Dažniausios priežastys – sunkus darbas ir sportas
Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas pažymi, kad pagrindinės sąnarių artrozės progresavimo priežastys yra vyresnis amžius, profesinė veikla, susijusi su nuolatiniu rankos krūviu, patirtomis traumomis, darbu nepalankiomis sąlygomis (vibruojantys ar smūginiai mechanizmai).
Labai retai, tačiau staigų artrozės išsivystymą gali lemti ir medikamentinis kitų ligų gydymas. Nustatyta, kad kai kurie priešnavikiniai vaistai arba didelės gliukokortikosteroidų dozės gali sukelti kraujotakos sutrikimus žastikaulio sąnarinėje galvoje. Dėl šios priežasties išsivysto avaskulinė kaulo nekrozė. Deja, bet minėtos ligos atveju pažeisto kaulo gijimas yra labai ribotas, todėl sąnarinis paviršius deformuojasi, sutrinka peties sąnario funkcija, skauda. Retesniais atvejais pažeistas kaulas visiškai negyja, todėl subyra į atskirus fragmentus. Avaskulinė kaulo nekrozė taip pat gali atsirasti ir dėl lėtinio alkoholizmo.
Gydytojas dr. S. Ryliškis akcentuoja, kad pati geriausia pečių ligų profilaktika – sugebėti suprasti savo kūno fizines galimybes, normuoti fizinį krūvį, vengti traumų. Treniruotės pradžioje rekomenduojama atlikti tinkamą apšilimą, o fizinio darbo metu daryti pertraukas. Kiekvienam žmogui fizinio krūvio poveikis yra individualus: kai kuriems peties sąnario artrozė gali išsivystyti jau po metų, o kitiems – niekada.