Nenorėdamas eksperimentuoti, baimindamasis nepageidaujamų šalutinių poveikių, kuriuos gali sukelti nauji vaistai, vyras nusprendė ne rinktis kito gamintojo vaistą, su ta pačia veikliąja medžiaga, o už ilgus metus vartojamus vaistus visą kainą mokėti iš savo kišenės. Tai jam kas mėnesį kainuodavo beveik 10 eurų. Prieš kelias dienas buvo patvirtinus naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas, panašu, kad Jono vartoti vaistai ir vėl bus kompensuojami.
Permoka pacientai
„Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad pacientų, kurie nenorėjo keisti ilgai vartotų vaistų, yra ne vienas. Liepos 12 dieną, įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, pacientai toliau pirkdami vaistus be Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensacijos, vien tik „Camelia“ vaistinėse per 76 kalendorines dienas sumokėjo daugiau nei 200 tūkst. eurų, rašoma pranešime spaudai.
„Iš pirmo žvilgsnio turbūt atrodys, kad valstybė sutaupė pinigų, o vaistai atpigo, bet tai nepanašu į tiesą. Tiesiog daug žmonių už vaistus susimokėjo patys. Atrodo, kad mūsų šalyje kompensuojamųjų vaistų sąrašas sudaromas atsižvelgiant į vienintelį kriterijų – kainą, tačiau jis ne visuomet atspindi esmę. Žmonės kartais bijo atsisakyti ilgą laiką vartojamų vaistų ir bandyti naujus, kad ir su ta pačia veikliąja medžiagą. Kodėl? Daugelis tiesiog bijo nepageidaujamų šalutinių poveikių, kurie gali pasireikšti, aišku, ne visiems taip nutinka, bet pasitaiko. To ypač bijo žmonės, kurie vartoja ne vieną preparatą ir kuriems gydytojai ilgai parinkinėjo ir derino vaistus“, – apie pacientų kompensuojamųjų vaistų pirkimo įpročius kalba R. Blynas.
Kai drastiškai keičiasi kompensuojamųjų vaistų sąrašas t. y. kai kurių vaistų atsisakoma, kitų paklausa nenumatytai padidėti gali, kad ir kokį 10 kartų. Tuomet pastarųjų ima trūkti, nes gamintojai nespėja pagaminti reikiamo kiekio. Tokiems pokyčiams reikia pradėti ruoštis bent prieš pusmetį, nes paprastai maždaug tiek laiko užtrunka pagaminti vaistus. Šiuo metu pacientams gali būti sudėtinga įsigyti kai kurių vaistų, pavyzdžiui, prostatos ligoms gydyti.
Keista vaistininko situacija
Prieš kiek daugiau nei savaitę buvo patvirtintas naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Vaistininkas R. Blynas įsitikinęs, kad patvirtinus naują kompensuojamų vaistų kainyną pacientai tokių didelių nepatogumų, kaip buvo liepos mėnesį, neturėtų patirti.
„Nors pasikeitimų yra daug, tačiau nebėra tiek daug išbrauktų vaistų sąrašo, kai kurie net buvo sugrąžinti, atsirado naujų vaistų. Šioje situacijoje vaistininkas, žiūrint iš paciento pusės, atrodo šiek tiek keistas: vieną kartą sako, kad jo vaistas kompensuojamas, kitą – kad ne ir siūlo rinktis naują vaistą, o dabar atėjus sakys, kad vaistas ir vėl kompensuojamas. Atrodome, kaip keičiantys savo nuomonę, tačiau tik vykdome SAM nurodymus“, – sako R. Blynas.
Vaistininkai visada stengiasi parinkti pacientui analogus, jei pasitaiko situacijų, jog paciento vartojamas vaistas buvo išbrauktas iš kompensuojamųjų vaistų kainyno, pasiūlo geriausią variantą, jeigu tai įmanoma. Vaistininkai visada pacientams suteikia visą reikiamą informaciją apie vaistus, parodo juos monitorių ekranuose, pristato bei paaiškina, kad jų veiklioji medžiaga yra tokia pati, jog vaistai yra ištirti ir šalutinis poveikis tikrai neturėtų pasireikšti.
Kompensuojamųjų vaistų kainynas Lietuvoje yra atnaujinamas kas ketvirtį. Pasak vaistininko, jis nepamena, kad anksčiau jis būtų buvęs drastiškai keičiamas kas kelis mėnesius – koreguodavosi vaistų priemokos, tačiau nebūdavo taip, kad kompensuojamas vaistas būtų visai išbrauktas iš sąrašo ir per vieną naktį taptų nekompensuojamu.
Papildyta
Komentuoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus:
Nuo pernai liepos 1 dienos Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainynas Lietuvoje sudarinėjamas kas ketvirtį, t. y. 4 kartus per metus. Taip siekiama mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir pacientų mokamas priemokas už juos. Panaši praktika galioja ir kitose valstybėse, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje kainynas sudarinėjamas kas du mėnesius.
Tad toks atvejis, koks ir susiklostė pacientui Jonui, – kai į vieną kainyną tam tikras vaistas nuo širdies ir kraujagyslių ligų patenka, o į kitą – ne, išties galimas. Juk kompensuojamųjų vaistų kainynas leidžiamas kas 3 mėnesiai: vieni vaistai išbraukiami, kiti – paliekami kainyne, treti – įtraukiami. Jei, tarkim, vienas vaistų gamintojas nesutiko sumažinti parduodamo vaisto kainos, jis į kainyną įtraukiamas nebus, tuo tarpu kito gamintojo vaistas su ta pačia veikliąją medžiaga, atitinkantis paciento priemokos reikalavimus, bus įrašytas į kainyną.
Pacientui svarbu žinoti, kad neretai vaistų grupėje yra du ir daugiau medikamentų, kitaip tariant, vaistų kitais pavadinimais, tad rinktis yra iš ko.
Pacientas visada gali pasitarti su gydančiu gydytoju dėl pasiūlyto naujo pavadinimo kompensuojamojo vaisto su ta pačia veikliąja medžiaga tinkamumo. Jei pacientas abejoja, ar naujoje pakuotėje esantys kompensuojamieji vaistai bus tinkami, jis gali jų įsigyti mėnesio gydymo kursui skirtą vieną vaisto pakuotę, o dėl tolimesnio gydymo pasitarti su gydančiu gydytoju. Galbūt gydytojas rekomenduos keisti vartojamus vaistus (pakeisti veikliąją medžiagą), vartoti mažiau vaistų, atliks papildomus tyrimus ir pakeis gydymą.
Nėra siūloma skirti pigiausius vaistus, tačiau siūloma, esant medicininėms indikacijoms, keisti juos į kitus tos pačios veikliosios medžiagos taip pat saugius vaistus, kurių kaina yra mažesnė. Gydytojas visada skirdamas pacientui gydymą, vaistų paskyrimą turėtų taip pat įvertinti ir farmakoekonominiu požiūriu. Jei paciento ligą galima pagydyti vaistu, kuris mažiau kainuoja, o jo veiklioji medžiaga yra tokia pati, tai toks vaisto pasirinkimas turėtų būti pirmas.
Lietuvos ir užsienio ekspertai rekomenduoja visuomet rinktis vaistą, už kurį reikia mažiau primokėti, nes gydo ne vaisto pakuotė ar tabletės spalva, o veiklioji medžiaga. Visiems vaistams su ta pačia veikliąją medžiaga yra keliami tie patys reikalavimai, tad tiek generiniai, tiek originalūs vaistai yra vienodai kokybiški.
Kainyno sudarymas – tai viena iš ilgalaikės vaistų politikos priemonių, kuria siekiama sudaryti žmonėms galimybes pigiau įsigyti vaistų, neišlaidauti, o sutaupytus pinigus panaudoti kitoms būtiniausioms reikmėms.
Pradėjus sudarinėti Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainyną keturis kartus per metus bei nustačius sugriežtintas kompensuojamųjų vaistų patekimo į kainyną sąlygas, skatinančias gamintojus ir tiekėjus siūlyti pigesnius vaistus, pavyko sumažinti kompensuojamųjų vaistų kainas. Pavyzdžiui, jei šių metų sausį vidutinė paciento priemoka, tenkanti vienam kompensuojamųjų vaistų receptui, siekė 4,6 euro, tai šių metų rugpjūtį, rugsėjį – 3,1 euro. Įsigaliojus naujam kainynui, pacientų priemoka taip pat mažėja.
Sumažinus išlaidas, už turimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto biudžeto lėšas galima pagelbėti daugiau pacientų, t. y. kompensuoti daugiau vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, į kompensuojamųjų vaistų sąrašus įtraukti inovatyvių vaistų.
Pavyzdžiui, nuo šių metų spalio 17-osios įsigaliojus naujam bazinių kainų kainynui, į jį pirmą kartą buvo įtrauktas vaistas naudojamas skubiai pagalbai suteikti, t. y. sunkioms alerginėms reakcijoms (anafilaksijai), sukeltoms tokių alergenų, kaip, pavyzdžiui, maisto, vaistų, vabzdžių ar bičių įgėlimų, taip pat reakcijoms, sukeltoms fizinio krūvio ar nežinomų priežasčių. Taip pat naujai įtraukti vaistai kiaušidžių ir kiaušintakių onkologiniams susirgimams bei lėtinei obstrukcinei plaučių ligai gydyti.