Šiuo metu Lietuvoje odontologai licencijas savo veiklai gauna per Odontologų rūmus - tarpinę asociaciją, kuri ne tik išduoda veiklos leidimus, bet ir už paslaugos suteikimą surinktas lėšas panaudoja savo reikmėms.
Pasak SAM, tokia praktika ne tik neatitinka galiojančios bendros sveikatos paslaugų akreditavimo tvarkos, bet ir iškreipia situaciją, kuria teisinį netikrumą ir todėl turi būti keičiama.
Pirmadienį pristatytais teisės aktų pakeitimais siūloma, kad odontologų veiklos licencijavimas vyktų per Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, kuri suteikia licencijas visiems medikams ir gydymo įstaigoms.
„Dabar norintys gauti teisę verstis odontologine praktika pirmiausia turi tapti Odontologų rūmų nariais, susimokėti narystės mokesčius ir tik tada gali tikėtis gauti licenciją. Tokia licencijavimo praktika - išskirtinė mūsų sveikatos priežiūros sistemoje. Principas, kad odontologai ir burnos priežiūros specialistai, norintys gauti licenciją, negali išvengti narystės organizacijoje, mano nuomone, ydinga, tokios praktikos neturėtų būti“, - įsitikinęs A. Veryga.
Ministro nuomone, taip odontologai tampa situacijos įkaitais, nes turi mokėti ne tik už licencijas, bet ir savotiškai susimokėti už institucijos išlaikymą.
Kaip priminė A. Veryga, dabartinę odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo tvarkai priekaištų turėjo ir Konstitucinis Teismas (KT). „Dėl pačios licencijavimo veiklos KT pasisakė, kad licencijų išdavimas turėtų būti reglamentuojamas įstatymu, o ne poįstatyminiais aktais, kaip yra dabar“, - sakė ministras.
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės, įstatymo projektas dėl odontologinių paslaugų licencijavimo Seimui teikiamas antrą kartą. Pirmą kartą daug pastabų išsakė Seimo nariai, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), jaunieji gydytojai.
„Daugiausiai klausimų kilo dėl Odontologų rūmų, akcentuota, kad valstybė privalo pati kontroliuoti savo veiklas, tuo pačiu ir licencijų išdavimą specialistams bei įrangai“, - priminė A. Kubilienė.
Jei bus įvesti licencijavimo tvarkos pakeitimai, lėšos už šią paslaugą keliaus nebe Odontologų rūmams, o, kaip sakė A. Kubilienė, tiesiai į valstybės biudžetą.
Pristatydama, kas konkrečiai keisis, jei Seimas pritars įstatymo pataisoms, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė akcentavo, kad bus iš esmės suvienodintos sąlygos visiems sveikatos priežiūros specialistams gauti licencijas, ar jie būtų akušeriai, ar odontologai.
„Taip pat suvienodinsime sveikatos priežiūros įstaigų licencijų gavimą ir svarbiausia, bus sumažinta biurokratinė našta“, - pabrėžė A. Kubilienė.
Siūloma, kad licencijų išdavimą odontologams ir kitiems burnos priežiūros specialistams, taip pat - laikiną jų stabdymą vykdytų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM.
Argumentuodama, kodėl būtent valstybinei akreditavimo tarnybai siūloma perimti Odontologų rūmų vykdytas funkcijas, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM direktorė Nora Ribokienė visų pirma minėjo, kad ši tarnyba iš dalies buvo atsakinga už tai, o kai kurias veiklas dubliavo su Odontologų rūmais.
„Odontologų rūmai nevykdo savarankiškos licencijavimo funkcijos. Manau, ir valstybei pigiau, ir pacientams bus saugiau procesų kontrolę turėti vienose rankose“, - sakė N. Ribokienė, pridurdama, kad įstaigoms, kurios teikia ir odontologines paslaugas, ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas bei susiduria su dviguba biurokratija, pakeitus tvarką bus mažiau popierizmo ir išlaidų.
Dabartinę odontologinių paslaugų ir priemonių akreditavimo tvarką, kai už tai atsakomybe dalijasi dvi institucijos, V. Ribokienė prilygino devynioms auklėms, kurių prižiūrimas vaikas - be galvos.
„Visada nesaugu, kai kontrolė vyksta tam tikrais fragmentais - medicinos priemonės, specialistų kvalifikacija, reikalavimai patalpoms ir atsakomybė už tai turi būti ne išblaškyta, o sutelkta“, - įsitikinusi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM direktorė.