Komitete vykusiuose klausymuose pastebėta, kad nėščiųjų rizikos pogimdyminiu laikotarpiu susirgti depresija ar kitais psichikos sveikatos sutrikimais vertinimas nėra reglamentuotas, ambulatorinėje grandyje nėštumo metu ir po gimdymo neidentifikuojamos moterų grupės, turinčios didesnę riziką psichikos sveikatos sutrikimams, o gimdymo stacionarų specialistai ne visada turi galimybę žinoti apie moters psichikos sveikatą iki nėštumo ir nėštumo metu.
Pasak Seimo narės Paulės Kuzmickienės, atkreiptas dėmesys į saugios ir palaikančios aplinkos akušerijos stacionaruose sukūrimą, kaip ir į poreikį tęstinei priežiūrai depresija sergančioms, potrauminį streso sutrikimą turinčioms moterims, kurios izoliuojasi nuo socialinių santykių, nors turi poreikį gauti specializuotą pagalbą: lankymas namuose, konsultacija žindymo ir kitais klausimais.
Komitete vykusiuose klausymuose pastebėta, kad nevyriausybinės organizacijos sukuria puikaus turinio, reikalingas savitarpio pagalbos platformas, rengia kokybišką medžiagą, kuri taikliai pasiekia būsimas ir esamas mamas, jų šeimos narius, tačiau ir joms trūksta tarpusavio koordinavimosi.
Pasak P. Kuzmickienės, Sveikatos reikalų komitetas suformulavo konkrečius siūlymus, kurie užpildo tokios pagalbos poreikio kompleksiškumą. Taip pat numatyta jau kitų metų kovo mėnesį peržiūrėti, kaip sekasi juos įgyvendinti.
„Po klausymų priėmėme rekomendacijas Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei ligonių kasai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai“, – akcentavo Seimo narė.
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) teikiami siūlymai apima nėščiųjų, pagimdžiusių moterų ir vaikų sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimą, numatant rizikų susirgti pogimdymine depresija ar kitų psichikos sveikatos sutrikimų vertinimą, skiriant papildomą dėmesį į sunkiai sergančių ar gimusių neišnešiotų kūdikių motinų psichologinę būklę.
Rekomendacijose numatyta organizuoti unifikuotos „Nėščiųjų mokyklėlių“ mokymo programos parengimą bei teikti rekomendacijas į mokymus įtraukti nėščiosios artimąjį ar šeimos narį. Norima atlikti analizę, kaip užsienio šalyse įgyvendinamas saugios aplinkos gimdymo stacionaruose modelis, sudarant galimybes ligoninėje pasilikti visiems šeimos nariams, ir apsvarstyti galimybę šią koncepciją pritaikyti Lietuvoje. Taip pat ir apsvarstyti pasiūlymą į šeimos gydytojo komandą įtraukti žindymo konsultantą. Akušerijos stacionarų gydytojams ir slaugytojams bei šeimos gydytojo komandos nariams tęsti mokymus kaip užmegzti ryšį, įvertinti psichologinę būklę ir pogimdyminės depresijos simptomus, kurti saugią ir palaikančią aplinką nėščiosioms ir motinoms.
Komiteto priimtose rekomendacijose raginama koordinuoti nevyriausybinių organizacijų veiklą tarpusavyje, taip pat gimdyvėms ir naujagimiams ambulatorines ir stacionarines paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, įgyvendinant pogimdyminės depresijos prevencijos politiką, tarp tikslinių grupių įtraukti vyrus ir šeimą.
SAM ir Valstybinei ligonių kasai teikiamų pasiūlymų dalyje, siūloma užtikrinti šių paslaugų apmokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, peržiūrėti medicinos psichologų, dirbančių viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, įkainius ir ieškoti galimybių šiuos įkainius padidinti.
Bendrai SAM ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) rekomenduojama įvertinti galimybes per kompleksines paslaugas šeimai ar kitas socialines paslaugas pasirūpinti vaiko priežiūra, kol sunkumus patirianti motina stacionare ar dienos centre gauna specializuotas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas.
Sveikatos komiteto klausymuose dalyvavo SAM, SADM, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, Lietuvos bendrosios praktikos/šeimos gydytojų asociacijos, Lietuvos psichologų sąjungos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, nevyriausybinės organizacijos „Mama mums rūpi“, platformos „Kalba mamos“, socialinių darbuotojų atstovai.