„Neretai į vaistinę iš pat ryto atskuba žmonės prasidėjus uždegimui – akys paraudusios, kelia diskomforto jausmą, niežti, kartais sunku net ir atsimerkti dėl pagausėjusių traiškanų. Uždegimo priežastys gali būti įvairios: nuo virusinės, bakterinės ar grybelio infekcijos iki svetimkūnio patekimo į akis ar sužeidimo. Išdžiūvusių, paraudusių akių atvejais padėti gali priešuždegiminiai akių vaistai, kitais – pavyzdžiui, saulės šviesos nuvargintoms akims – drėkikliai. Tačiau visada pirmiau siūlau konsultuotis su vaistininku ar savo akių gydytoju, nes akių pažeidimas gali būti sunkus ir jeigu gydysite neteisingai, padėtį tik pabloginsite“, – sako farmacininkė L. Mockutė.
Palengvinti gydymą padeda ir kelių pagrindinių taisyklių žinojimas, kaip elgtis įvykus akies traumai.
Dulkės, musės ir dūmai
Šiltuoju metų laiku žymiai daugiau laiko leidžiame lauke, kūrename laužus stovyklaudami ar tiesiog kepsnines kiemuose, važinėjamės dviračiais, paspirtukais – tikrai bent kartą į akį yra įlėkusi muselė. L. Mockutė sako, kad dažnu atveju pradėdama daugiau ašaroti, akis pati pašalina svetimkūnį. Bet ką daryti, jeigu svetimkūnis iš akies nepasišalina?
„Akių netrinkite, o švariomis rankomis pakelkite viršutinį akies voką ir patraukę nuo savęs pasukiokite akį į visas puses – svetimkūnis nusislink iki akies kampučio ir galėsite jį lengvai pašalinti. O jeigu yra galimybė – svetimkūnį išimkite ne rankomis, ypač jeigu jis labai mažas, o atmerktas akis plaudami vandeniu“, – sako vaistininkė ir pažymi, kad jeigu procedūrą kartojant kelis kartus vis tiek lieka diskomforto jausmas – kreipkitės į gydytoją, kuris saugiai pašalins likusį svetimkūnį.
Ta pati taisyklė galioja, jeigu matote, jog svetimkūnis įstrigęs akyje – jokiu būdu nebandykite jo išimti patys, nes taip rizikuojate sukelti dar didesnę žaizdą. Akį pridenkite švarios marlės gabalėliu, stenkitės kuo mažiau mirksėti ir kvieskite pirmąją pagalbą.
Dūmų, dulkių suerzintoms akims padėti gali akių gelis su dekspantenoliu, kuris pagerina žaizdų gijimą, padeda esant smulkiems paviršiniams junginės ar ragenos pažeidimas. „Žmogaus organizme dekspantenolis virsta pantoteno rūgštimi, t. y. vitamino B komplekso medžiaga, esančia ir žmogaus organizme. Dekspantenolio regeneracinės savybės pagerina ląstelių atsinaujinimą ir žaizdų gijimą“, – sako farmacininkė.
Ryški šviesa, saulė
Kompiuteris ir kiti išmaniųjų prietaisų ekranai sausina akių gleivinę – kenkia tiek mėlyna šviesa, tiek daug retesnis mirksėjimas: dirbant kompiuteriu sumirksima net 5 kartus rečiau nei akims ilsintis. O dar pridėkime ir intensyvių saulės spindulių ar ryškios šviesos poveikį.
„Nuo ultravioletinių saulės spindulių reikia saugoti ne tik odą, bet ir akis. Beje, skirtingo spektro UV spinduliai akis veikia skirtingai: UVB spindulius dažniausiai sugeria ragena, tad šie nepatenka į tinklainę, o UVA sugeba praeiti per rageną, akies lęšiuką ir pasiekti tinklainę. Taigi tiesioginiai saulės spinduliai ne tik išsausina akių gleivinę, bet gali ir sukelti akių uždegimus: ragenos uždegimą fotokeratitą, dar vadinamą sniego baltumu, arba fotokonjuktyvitą – junginės uždegimą“, – sako vaisininkė.
Akims galite pakenkti tiek tiesiai žiūrėdami į saulę, tiek dėl atsispindėjusių spindulių nuo vandens, smėlio, betono, sniego. Todėl būnant saulėkaitoje patartina rinktis akinius nuo saulės su poliarizuojančiais lęšiais, kurie pašalina tviskėjimą nuo šviesą atspindinčių paviršių. Taip pat dėvėkite kepuraitę ar plačiakraštę skrybėlę, kad kuo mažiau UV spindulių patektų pro akinių viršų.
Paprastai ryškios šviesos sukelti uždegimai yra labai skausmingi, tačiau simptomai išnyksta per 1–2 dienas: akių skausmas, ašarojimas, šviesos baimė, akių paraudimas, neryškus matymas ar smėlio pojūtis akyse. Situaciją palengvinti gali ir drėkinamieji akių lašai.
„Akių lašai su raminančiu, drėkinančiu poveikiu sumažina akių jautrumą. Jie gali būti su natrio hialuronatu, propileno glikoliu, hidroksipropilo guaru, mineraliniais aliejais. Akių paviršių drėkina ir lipidų pagrindu pagaminti akių lašai, kurie papildo ir stabilizuoja ašarų plėvelės lipidinį sluoksnų ir mažina pernelyg didelį ašarų išgaravimą“, – pasakoja L. Mockutė.
Aktyvaus laisvalaikio ar sporto metu ne visada pavyksta išvengti ir akies sumušimų. Anot vaistininkės, nedideli sumušimai lengvai gydomi namuose ir praeina savaime, tačiau svarbu sekti, ar po traumos neatsiranda infekcija arba kiti simptomai, signalizuojantys apie rimtą traumą – pakitęs regėjimas, nuolatinis skausmas, sumušimai ar kraujosruvos akyje. Tuomet būtina kreiptis į medikus.
„Visais sumušimo atvejais pirmoji pagalba yra sausas šaltis, pavyzdžiui iš šaldymo kameros išimta ir į švarų rankšluostį suvyniota šaldytų produktų pakuotė ar specialus paketas. Prie sumuštos akies švelniai pridėkite tokį šaltą kompresą ir palaikykite kas pora valandų po 15–20 minučių. Praėjus 24 val. po traumos, pradėkite naudoti šiltus kompresus – tai padės sumažinti kraujosruvas, dėl kurių aplink akį atsiranda mėlynės“, – pataria vaistininkė L. Mockutė.
Jei trauma rimta, pavyzdžiui, skilo kaukolė iš akies bėga skystis, akis buvo pažeista dūriu – skubiai kvieskite greitąją pagalbą. Svarbu prisiminti, kad įsipjovus ar įsidūrus akį, negalima plauti nei akies, nei vokų. Taip pat nebandykite patys pašalinti įstrigusio svetimkūnio. Kol atvyks pagalba, akį pridenkite švariu audiniu ar tvarsčiu.
Chemikalų patekimas į akis
Kad ir kokia atrodytų sudėtinga situacija kenksmingiems chemikalams patekus į akis, svarbu išlikti ramiems ir stengtis nemirksėti, kol neišplausite akių švariu vandeniu. Mat užsimerkę padėtį tik bloginsite – taip užkertamas kelias cheminių medžiagų pasišalinimui iš akies, jos stumiamos giliau po vokais.
Taigi plaudami akis galite dviem pirštais prilaikyti vokus, kad akys visada būtų atmerktos. Švariu tekančiu vandeniu akis plaukite ilgai – apie 15–20 min. Išplovę, kuo skubiau kreipkitės į gydytojus. Jeigu tik yra galimybė, su savimi turėkite ir chemikalų pakuotę, kad medikai žinotų, kokios tiksliai medžiagos pateko į akis.