Ką reikia žinoti apie toksinus ir gerą savijautą, pranešime žiniasklaidai pataria BENU vaistininkė ir sertifikuota asmeninė trenerė Jūratė Vaičiūnienė.
„Sveiko žmogaus organizmas pats sugeba pašalinti toksinus, už šį darbą atsakingi mūsų vidaus organai: inkstai, kepenys, žarnynas, kraujotaka. Nereikalingos medžiagos taip pat šalinamos per odą, per plaučius. Nosies gaureliai sudaro barjerą, kad įkvepiant orą į organizmą nepatektų svetimkūnių, o jeigu vis dėl to neprašyti svečiai praslysta, juos šalinti padeda gleivinė. Tačiau dažnai netinkamas gyvenimo būdas, žalinga mityba ir net pasikartojantis stresas sutrikdo mūsų organų veiklą ir tinkamai pašalinti toksinų jis nebegeba“, – sako J. Vaičiūnienė.
Dėl šios priežasties, vaistininkė pataria stebėti savo savijautą ir kūną. Jei pastebėjote, jog vis dažniau jaučiatės pavargę, nusilpę ar pavalgę jaučiate diskomfortą – reikėtų atsakingai peržiūrėti savo mitybą ir įvertinti gyvenimo būdą.
Toksinai ir jų poveikis mūsų organizmui bei savijautai
Visų pirma, toksinai – nuodingos medžiagos, randamos kai kuriuose organizmuose, pavyzdžiui augaluose, grybuose, bakterijose ir pan., o šnekamąja kalba toksinais neretai pavadinami ir bet kokie nuodai. Taigi jų galime gauti su maistu, gėrimu ar įkvepiamu oru – kad ir užterštu tabako dūmais.
„Jeigu kartais suvalgote nesveiko maisto ar vieną savaitgalį praleidžiate ant sofos – tai dar nereiškia, jog jūsų kūnas užsiterš toksinais. Mūsų kūnas pradeda nebešalinti kenksmingų medžiagų tada, kai jų kiekis reguliariai kaupiasi organizme, sutrinka kai kurių organų veikla. Tad jei dažnai valgote perdirbtą, nešviežią, itin sūrų ar saldų maistą, geriate gėrimus su kofeinu, dažikliais ar pernelyg dažnai vartojate alkoholį – kūnui darosi sunku pašalinti susikaupusias nereikalingas medžiagas“, – sako J. Vaičiūnienė.
Anot vaistininkės, atidžiai stebint savo kūną ir savijautą, galima įtarti, kad organizmui sunku šalinti toksinus. Dažniausiai žmogaus organizmas apie kenksmingų medžiagų sankaupas praneša keliais būdais:
Dažnas pilvo pūtimas ir vidurių užkietėjimas
Su maistu į mūsų organizmą patenka ir įvairūs chemikalai, konservantai, dirbtiniai dažikliai bei įvairūs saldikliai – visos šios medžiagos trikdo žarnyno veiklą. Taip pat įvairios alergijos ar žarnyno bakterijų disbalansas gali sukelti nepageidaujamą reakciją – dažną pilvo pūtimą. Darosi sunku tuštintis arba tuštinimasis darosi itin retas. Tuomet žmogus jaučiasi apsunkęs, pavargęs ir irzlus.
Prastas kūno ir burnos kvapas
Apie sutrikusias organizmo sistemas gali byloti ir specifinis kvapas. Pavyzdžiui, blogai funkcionuojantys inkstai nebegali išfiltruoti toksinų ir jų pašalinti per šlapimą, todėl jų kiekis padidėja kraujyje. Organizmas šiuos toksinus išskiria per prakaitą ir seiles, todėl burnos aromatas įgauna stiprų rūgštinį kvapą.
Kepenys taip pat iš kraujo filtruoja toksinus, ypač riebiame maiste esančius lipidus. Sutrikus kepenų veiklai, kraujyje likusios kenksmingos medžiagos šalinamos per seiles, prakaitą ir kitus kūno skysčius, todėl burnos kvapas atsiduoda sugedusia žuvimi.
Blogas kvapas taip pat gali signalizuoti įvairias virškinimo sistemos ligas, kurios sutrikdo bakterijų pusiausvyrą, taip pat tam tikrų medžiagų netoleravimą, pavyzdžiui glitimo.
Tokiais atvejais patartina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Spuogai ir odos dėmelės
Netinkama mityba ir produktai, kurių sudėtyje yra cheminių medžiagų, gali sukelti ir odos pokyčius. Tokiu atveju gali išsivystini aknė, egzema, įvairūs odos bėrimai. Tada neveiksminga būna ir brangi odos priežiūros kosmetika.
Nuovargis ir nemiga
Jeigu kenksmingos medžiagos kūne kaupiasi kurį laiką ir ši problema nėra sprendžiama – organizmas išsenka. Didelis toksinų kiekis gali lemti kortizolio (hormono, kurį mūsų organizmas išskiria kaip reakciją į patiriamą stresą) kiekio pakitimus. Todėl gali sutrikti miego režimas ir nors dienos metu jaučiamės silpni ir pavargę, naktį vis tiek sunku užmigti. Dėl šios priežasties ilgainiui mažėja energijos kiekis, svyruoja nuotaikos.
Kaip tinkamai išsivalyti organizmą?
Organizmo detoksikacija gali būti atliekama keliais skirtingai būdais: viso žarnyno valymas specialiais preparatais, kuris turi būti atliekamas tik su gydytojo konsultacija ir paskyrimu. Jokiu būdu tokio valymo nereikėtų atlikti patiems namuose. O palaikyti normalias organizmo šalinimo funkcijas galima ir laikantis sveikos dietos ar protarpinio valgymo režimo. Tai galite atlikti ir patys.
Tačiau J. Vaičiūnienė perspėja, kad kurį laiką pasilaikius žarnynui palankios dietos režimo ir vėl grįžus į įprastą maitinimosi bei fizinio aktyvumo dienotvarkę, negalima tikėtis, kad gera savijauta išliks. Tam, kad jaustumėtės gerai ir energingai, vaistininkė pataria kas dieną gerti daug vandens, reguliariai sportuoti, eiti pasivaikščioti, rinktis šviežius ir mažai apdorotus maisto produktus, daugiau gaminti namuose. Štai keli esminiai žingsniai:
1. Šviežias ir „gyvas“ maistas
Atliekant organizmo valymą, nereikia badauti. Tačiau būtina atsisakyti perdirbtų produktų, kuriuose yra dažiklių, konservantų, daug druskos ir cukraus. Geriausia valgyti kuo mažiau apdorotą, šviežią maistą: daržoves ir vaisius, uogas, kruopas. Kuriam laikui galite atsisakyti gyvulinės kilmės produktų, mat juos virškina itin ilgai. Maistą druska gardinkite saikingai.
2. Skaidulos
Į savo mitybos racioną įtraukite skaidulomis turtingo maisto, nes taip užtikrinsite gerųjų virškinimo trakto bakterijų gyvavimą, mat skaidulinėmis medžiagomis vadinamus angliavandenius, žmogaus virškinimo trakte skaldo storosios žarnos mikroflora, o ne virškinimo fermentai.
Daugiausia skaidulinių medžiagų yra kviečių sėlenose, pupelėse, avietėse, serbentuose, spanguolėse, braškėse, riešutuose, datulėse, džiovintuose abrikosuose, avižinėse kruopose, šokolade, šviežiuose grybuose. Taip pat skaidulų gausūs visų grūdo dalių turintys duonos gaminiai, pilno grūdo makaronai, atšalę virti ryžiai ir bulvės, nes juose pasikeičia krakmolo molekulės.
Užtikrinti pakankamą skaidulų kiekį racione galite ir vartodami skaidulinius maisto papildus: „Juos vartoti galite kas dieną, tereikia vieną arbatinį šaukštelį skaidulų užpilti 200 ml vandens ir išgerti dienos metu. Taip pat skaidulas galite dėti į vaisių kokteilį ar avižų košę“, – pataria J. Vaičiūnienė.
3. Skysčiai
Atlikdami žarnyno valymą, turite gerti pakankamai daugiau skysčių. Geriausia – vandens, galima ir natūralių žolelių arbatos.
„Beržų lapų arbata gali padėti palaikyti virškinimo sistemos funkcijas, pagerinti šalinimą. Kartusis kietis veikia antihelmintiškai (nuo parazitinių kirmėlių), padeda iš organizmo pašalinti mikrobus, kurie atsiranda nuo neplauto maisto. Tačiau kartųjį kietį, liaudyje dar vadinamą pelynu, reikia atsargiai naudoti esant padidėjusiam skrandžio rūgšingumui. Dilgėlių arbata gali padėti palaikyti normalias inkstų ir kraujagyslių funkcijas, o kmynų arbata gerina virškinimą“, – sako vaistininkė.
4. Protarpinis badavimas
Tam, kad virškinimo sistema pašalintų nereikalingas medžiagas, kitaip tariant – išsišluotų šiukšles, ji neturi būti užimta maisto virškinimu, jo skaidymu. Taigi nuolatinis valgymas, anot J. Vaičiūnienės, nepalieka „laisvo“ laiko virškinimo sistemai apsišvarinti.
„Būtent dėl šios priežasties pastaruoju metu itin išpopuliarėjo protarpinis badavimas, kurio esmė – duoti kūnui bent 12 valandų laiko suvirškinti per dieną suvalgomą maistą, pasisavinti iš jo gautas naudingas medžiagas bei atsikratyti nereikalingų. Taip kūnas kur kas lengviau pašalina kenksmingas medžiagas, žmogus turi daugiau energijos ir kur kas geriau miega, nes prieš einant ilsėtis neprisivalgo“, – sako vaistininkė ir pataria baigti valgyti, pavyzdžiui 19 val., o pusryčiauti 7–8 val. ryto. Jei jaučiatės gerai, galite šį tarpą pratęsti ir iki 16 valandų.