– Pradėkime nuo fiziologinių dalykų: dėl kokių organizmo procesų ima svaigti galva?
– Pirmiausiai reikėtų pabrėžti, kad „svaigimas“ yra gana sudėtinga ir paini tema medicinoje. Su šiuo simptomu susiduria daugumos specialybių gydytojai, nes svaigimas yra tiek pagrindinis kai kurių ligų simptomas, tiek daugelį skirtingų ligų ir būklių lydintis simptomas, apie kurį yra rašomi atskiri vadovėliai.
Kalbant šia tema, vertėtų paminėti kuo skiriasi „svaigimas“ nuo „svaigulio“, nes šnekamojoje kalboje šie žodžiai neretai vartojami kaip sinonimai. Jie abu apibūdina panašius pojūčius, tačiau pastarasis sutinkamas daug dažniau. Medicinoje svaigimu (angl. vertigo) dažniausiai vadiname sukamojo pobūdžio jausmą, kuomet atrodo, kad juda aplinka arba pats pacientas. Tuo tarpu svaigulį (angl. dizziness) pacientai dažnai apibūdina įvairiais kitais žodžiais, pavyzdžiui „galva kaip nesava, apkvaitus“, „sutrikusi orientacija erdvėje“, „jaučiu nesvarumo būseną“, „atrodo, kad plūduriuoju, plaukiu“. Dažnai pacientų skunduose atsiranda ir kiti simptomai, susiję su svaigimu ar svaiguliu, pavyzdžiui nestabilumas „sunku stovėti, eiti“, „nešioja/mėto į šonus“, bendras silpnumas „apsvaigus galva, temsta akyse, ūžia ausyse, pila prakaitas“. Taigi, kalbant su pacientu apie „svaigimą“ dažnai tenka tikslintis, kas turima omenyje.
